Al Maghtasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Al Maghtasas
Archeologinių tyrimų vieta
Archeologinių tyrimų vieta
Vieta: Jordanijos vėliava Jordanija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Jerichas
Žemėlapis rodantis Al Maghtasas vietą.
Al Maghtasas
Koordinatės: 31°50′13.59″ š. pl. 35°33′1.09″ r. ilg. / 31.8371083°š. pl. 35.5503028°r. ilg. / 31.8371083; 35.5503028Koordinatės: 31°50′13.59″ š. pl. 35°33′1.09″ r. ilg. / 31.8371083°š. pl. 35.5503028°r. ilg. / 31.8371083; 35.5503028
Plotas: 5,3 km²
Įkurtas: 2015 m.
Valdymas: Jordanijos vyriausybė
Commons-logo.svg Vikiteka: Al MaghtasasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1446

Al Maghtasas (arab. المغطس 'panirimas'), arba Jėzaus Kristaus krikšto vietakrikščionių laikoma viena švenčiausių vietų, esanti dykumoje prie Jordano upės, kur Jėzui Kristui buvo suteiktas krikšto sakramentas. Laikoma, kad Kristus buvo pakrikštytas rytinėje Jordano pakrantėje (dab. Jordanija), vietoje, kuriai buvo suteiktas pavadinimas Al Maghtasas – „krikštas“. Kai kur Naujajame Testmente, Madabos žemėlapyje, Talmude ši vieta dar vadinta Bethabara („brasta, perėjimo vieta“), nes čia izraelitai stebuklingai perėjo Jordaną kaip per sausumą, t. y. prasiskyrus jo vandenims.

Madabos žemėlapis su pažymėta Bethabara, Kristaus krikšto vieta
Jono Krikštytojo graikų bažnyčia

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Al Maghtasas yra UNESCO saugoma archeologinė vietovė Jordano rytiniame krante, 9 km į šiaurę nuo Negyvosios jūros, 10 km į pietryčius nuo Jericho. Istoriniame kontekste Al Maghtasas apima abiejų pusių Jordano pakrantes, tačiau vakarinė dalis šiuo metu priklauso Izraeliui ir kol kas nominuojama patekti į UNESCO paveldo sarašą.

Al Maghtasas apima dvi atskiras archeologines zonas: vienuolyno griuvėsius ant pranašo Elijo kalvos ir Jono Krikštytojo bažnyčios (už 2 km į rytus) aplinką šalia Jordano, kur saugomi išlikę senovės romėnų ir bizantiečių civilizacijų pėdsakai - bažnyčių ir koplyčių liekanos, vienuolynas, piligrimų ir atsiskyrėlių gyvenami urvai, krikštyklos.

1996 m. tarptautinė archeologų ekspedicija, dirbdama išilgai rytinio Jordano upės kranto, aiškinosi istoriniuose šaltiniuose minimą krikšto vietą. Kadangi upė per šimtmečius keitė savo vagą, tikroji krikšto vieta pasirodė besanti už 40 m į rytus nuo dabartinės pakrantės, Betanijos slėnyje, prie Vadi-el‘-Harar („čiurlenantis vanduo“) kaimelio. Šią Kristaus krikšto vietą nurodo ir Madaboje, šventojo Georgijaus cerkvėje rasta VI a. grindų mozaika su senovės Palestinos žemėlapiu, kuriame parodyta Šventoji Žemė. Mozaika aptikta XIX a. statant šiuolaikinę cerkvę toje vietoje, kurioje stovėjo žymiai senesnė, imperatoriaus Justiniano laikų cerkvė. Bizantijos imperijos laikų piligrimų užrašuose Kristaus krikšto vieta nurodomas kvadratinis marmurinės graikiškos kolonos pamatas. Taip pat mokslininkai surado į vandenį vedančius laiptus.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per 1967 m. vykusį Šešių dienų karą tarp Izraelio ir arabų šalių Al Maghtasas tapo apleistas, nes virto minų lauku. Vietovė buvo strateginėje vietoje tarp Jeruzalės ir senovinio Karalių kelio, šalia brastos per Jordaną. Po taikos sutarties pasirašymo 1994 m. minos iš ten nebuvo pašalintos, o spygliuotomis vielomis aptverta vietovė buvo laikoma karo zona. Šioje teritorijoje stovinčių bažnyčių niekas nelankė ištisus dešimtmečius. Dalis šventosios vietos buvo išminuota, kai ten 2000 m. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Tame žemės lopinėlyje jau 2011 m. atsidarė turizmo centras. Objektą prižiūri Jordanijos karaliaus sudaryta speciali komisija. 2016 m. duomenimis, čia apsilankė 81 000 atvykėlių, 23% daugiau nei 2015 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]