Mansafas
Mansafas (arab. منسف = mansaf) – patiekalas, gaminamas ir valgomas Levanto šalyse: Palestinoje, Irake, Sirijoje. Jordanijoje laikomas nacionaliniu patiekalu. Tai – jogurtiniame padaže troškinta aviena, kuri patiekiama ant ryžių ir duonos. Tai – šventinis patiekalas, tiekiamas per vestuves, gimtadienius, Eid ul-Fitrą, Eid ul-Adhą ir pan.
Terminas kildinamas iš arabiško žodžio reiškiančio „didelis padėklas“[1]. Gaminant šį patiekalą, paruošiamas skystis iš sukietinto jogurto džamido, kuriame troškinami avienos gabalėliai. Tiekiant ant padėklo dedama plokščia duona (pvz. markukas), ant jos – virti ryžiai, ant kurių išdėliojama aviena. Viskas gausiai sulaistoma jogurtiniu padažu ir apibarstoma migdolais ar kitais riešutais[2].
Tradiciškai mansafas buvo verdamas visai kaimo bendruomenei dideliame puode, kuriam būdavo kuriamas laužas lauke. XX a. pabaigoje įvykę technologiniai patobulinimai leidžia jį gaminti namuose, mažesniais kiekiais, atskirai kiekvienoje šeimoje[3]. Visi sėdėdami aplink mansafo lėkštę valgo jį iš vieno indo. Mansafas valgomas dešiniąja ranka imant ryžių gumulėlį su mėsa ir mirkant jį į padažą. Kairioji tuo metu yra už nugaros. Pastaruoju metu jis gali būti valgomas iš atskirų lėkščių ir naudojant stalo įrankius.
Istorija ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| al Mansafas Jordanijoje – šventinis pokylis ir jo socialinė bei kultūrinė reikšmė | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
.jpg)
| |
| Jordanietė Petroje ruošia mansafą | |
| Vieta |  Jordanija
|
| Regionas** | ARB |
| Įrašas | 2022 |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
 Vikiteka: |
MansafasVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Mansafas kilo iš dykumų beduinų gyvensenos. Iš pradžių tai buvo tiesiog ilgai sultinyje troškinta mėsa, patiekiama su plokščia duona ir apipilama sviestu ghi[4]. Per XX a. patiekalas patyrė daug transformacijų. XX a. pradžioje jį papildė bulguras. Vėliau jį palaipsniui pakeitė ryžiai, kurie amžiaus viduryje išpopuliarėjo Jordanijoje. Iš pradžių jie buvo maišomi su bulguru, o vėliau tapo svarbiausia patiekalo sudėtine dalimi[5]. Paskutiniai patobulinimai įvyko XX a. antroje pusėje, kuomet mėsa pradėta troškinti džamido sultinyje. Jis suteikia patiekalui daugiau skonio, verdant mėsa išsimarinuoja[6].
Jordanijoje laikoma, kad skaniausias mansafas verdamas Salte ir Karake[7]. Yra ir kitų regioninių variantų. Akabos uoste jis gaminamas su žuvimi, o šiaurinėje Jordanijoje kartais naudojama vištiena. Didžiuosiuose miestuose vietoj kieto jogurto vartojamas paprastas (toks patiekalas vadinamas shakreyyeh).
Jordanijoje mansafas visada buvo svarbus ne tik kaip šventinis patiekalas, bet ir kaip svarbus valgis gentims derantis dėl paliaubų (atwa) ar taikos (ja’ha). Susitaikymu laikoma, kuomet susipriešinusių genčių vadai susitinka kartu, paaukoja avį ar ožką, kš kurios pagaminamas mansafas. Jordanijos mansafo gaminimo ir valgymo tradicija 2022 m. įrašyta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą[8].
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į pasaulio paveldo sąrašą įrašyti panašūs elementai:
- Kuskusas (
Alžyras, 
Tunisas, 
Mauritanija, 
Marokas) - Plovas (
Uzbekija / 
Tadžikija) - Čebudžienas (
Senegalas)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ghillie Basan (30 September 2007). Middle Eastern Kitchen. Hippocrene Books. pp. 70–. ISBN 978-0-7818-1190-3. Retrieved 23 July 2012.
- ↑ Albala, Ken (2011-05-25). Food Cultures of the World Encyclopedia [4 volumes]: [Four Volumes]. ABC-CLIO. ISBN 9780313376276.
- ↑ Alobiedat, Ammar (2016-04-21). „The Sociocultural and Economic Evolution of Mansaf in Hartha, Northern Jordan“. Humanities. 5 (2): 22. doi:10.3390/h5020022. ISSN 2076-0787.
- ↑ Joseph Andoni Massad (1998). Identifying the nation: the juridical and military bases of Jordanian national identity. Columbia University. p. 233.
- ↑ Joseph Andoni Massad (2001). Colonial Effects: The Making of National Identity in Jordan. Columbia University Press. pp. 316–. ISBN 978-0-231-12323-5. Retrieved 23 July 2012.
- ↑ Hilali, M.; El-Mayda, E.; Rischkowsky, B. (2011-11-01). „Characteristics and utilization of sheep and goat milk in the Middle East“. Small Ruminant Research. Special Issue: Products from Small Ruminants. 101 (1): 92–101.
- ↑ Sonia Uvezian (2001). Recipes and remembrances from an Eastern Mediterranean kitchen: a culinary journey through Syria, Lebanon, and Jordan. Siamanto Press. ISBN 978-0-9709716-8-5.
- ↑ Al-Mansaf in Jordan, a festive banquet and its social and cultural meanings
| ||||||||||
