Acetonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Acetonas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
propanonas
β-ketopropanas,
dimetilketonas,
2-propanonas,
propan-2-onas
Identifikacija
CAS numeris 67-64-1,
7217-25-6 (1,3-13C2)
PubChem 180,
451253 (1-11C),
451245(2-11C),
11007810 (2-13C),
11126172 (2-14C),
13001281 (1,3-13C2)
ChemSpider 175,
9301292 (2-14C)
RTECS numeris AL31500000
EINECS 200-662-2
ChEBI 15347
InChI 1/C3H6O/c1-3(2)4/h1-2H3
Cheminė informacija
Cheminė formulė C3H6O
Molinė masė 58,08 g mol−1
SMILES CC(=O)C
Rūgštingumas (pKa) 24,2
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis 0,79 g/cm³
Išvaizda bespalvis skystis
Lydymosi t° -94,9 °C, 178 K, -139 °F
Virimo t° 56,53 °C, 330 K, 134 °F
Lūžio rodiklis (nD) 1,359 (20 °C)
Klampumas 0,32 cP (20 °C)
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija Degus (F)
Dirginantis (Xi)
NFPA 704

3
1
0
 
Žybsnio t° -17 °C
Užsiliepsnojimo t° 465 °C
R-frazės R11, R36, R66, R67
S-frazės S2, S9,S16, S26
LD50 >2000 mg/kg, (žiurkės)
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma trikampis
Dipolio momentas 2,91 D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi tirpikliai Etanolis,
Propan-2-olis,
Toluenas,
Vanduo
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Acetonas (propanonas, dimetilketonas, β-ketopropanas) – organinis cheminis junginys, paprasčiausias ketonų klasės atstovas.


Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Acetonas 20 °C temperatūroje normaliomis sąlygomis yra lakus, specifinio kvapo bespalvis degus skystis.

Lydosi -95,4°C, verda +56,5 °C temperatūroje. Tankis 819 kg/.

Lengvai maišosi su vandeniu, etanoliu ir eteriais. Chemijos pramonėje jis naudojamas kaip tirpiklis.

Molekulinė formulė C3H6O

Sutrumpinta struktūrinė formulė CH3-CO-CH3

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buityje acetonas dažniausiai naudojamas dažams, klijams ir nagų lakui skiesti ar valyti.

Acetonas yra kai kurių plastikų, pluoštų, vaistų ir kitų chemikalų gamybos proceso dalis. Viena svarbiausių acetono panaudojimo sričių yra jo reakcija su fenoliu, kurios metu gaunamas bisfenolis A – viena svarbiausių medžiagų gaminant polikarbonatus, poliuretanus ir epoksidines dervas.

Acetonas naudojamas ir acetilenui pervežti. Cisternos užpildomos acetonu, į kurį po to leidžiamas acetilenas. Tokiu būdu viename litre acetono sutalpinama (ištirpinama) iki 250 litrų acetileno.

Poveikis žmogaus sveikatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maži acetono kiekiai yra gaminami žmogaus organizme natūraliai, daugiausiai perdirbant riebalus. Acetono kiekis gali padidėti, jei žmogus serga diabetu. Taip pat acetonas, dėl savo tirpumo ir lakumo, gali nesunkiai patekti į organizmą per geriamus skysčius ar įkvepiamą orą. Yra aprašyti apsinuodijimo acetonu atvejai, kai atsiranda priepuoliniai sindromai. Tačiau, acetonas nėra labai nuodingas. Tik santykinai didelis į organizmą patekusio acetono kiekis gali sukelti sąmonės praradimą arba mirtį. Kita vertus, patekęs ant odos, jis sukelia suerzinimą ir perštėjimą bei gali pažeisti liaukas.

Eksperimentai su gyvūnais, kurie ilgą laiką buvo laikomi aplinkoje, kurioje nuolat kontaktuodavo su acetonu, parodė, jog inkstų, kepenų, nervų pažeidimų skaičius smarkiai išaugdavo, taip pat padidėdavo apsigimimų tikimybė, o vyriškos lyties individai dalinai arba visiškai prarasdavo reprodukcinius sugebėjimus. Nėra duomenų, ar ilgalaikis acetono poveikis žmogui yra toks pats, kaip ir gyvūnams.

Įdomu, kad acetonas, vartojamas itin mažomis dozėmis, veikia kaip antikonvulsantas gydant gyvūnų ligas, panašias į epilepsiją. Spėjama, kad daug riebalų ir mažai angliavandenių turinti ketogenetinė dieta, naudojama kontroliuoti vaistams atsparią vaikų epilepsiją, veikia dėl to, kad vienas iš jos rezultatų yra acetono koncentracijos smegenyse padidėjimas.