Ketonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ketonų funkcinė grupė

Ketonai – cheminiai junginiai; jiems būdinga funkcinė grupė karbonilgrupė (C=O). Ketonų bendra formulė:

R-CO-R'

Karbonilinė grupė susijungusi su dviem anglies atomais, skiria ketonus nuo karboksirūgščių, aldehidų, amidų ir kitų deguonį turinčių organinių junginių.

Pats paprasčiausias ketonas yra 2-propanonas (acetonas).

Nomenklatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal IUPAC nomenklatūrą ketonai vadinami iš alkanų pavadinimo atimant -anas ir pridedant -onas, kartu skaičiumi pradžioje nurodoma prie kurio anglies atomo prisijungęs deguonis. Kai pavadinimas sudėtingesnis skaičius įrašomas prie galūnės. Pvz.: 2-metilpropan-2-onas arba 2-metil-2-propanonas tai tas pat ir abu pavadinimai yra teisingi.

Fizikinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai poliniai junginiai, todėl gerai tirpsta vandenyje. Patys paprasčiausi yra skysti, bet dauguma kieti.

Rūgštinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketonų pKa yra apie 20 ir jie turi daug ryškesnes rūgštines savybes už alkanus (pKa apie 50), bet ketonai rūgštimis nelaikomi.

Sintezė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1) Oksiduojant alkoholius su stipriu oksidatoriumi, kaip, kad kalio permanganatas ar Cr(VI) turintys reagentai. Reakcija atliekama rūgščioje aplinkoje ir distiliuojant.

2) Germinalinio dihalido hidrolizė

3) Friedelio-Kraftso reakcija – gaunami aromatiniai ketonai

4) Frieso persigrupavimas – gaunami aromatiniai ketonai

5) Kornblum–DeLaMare persigrupavimas – ketonai gaunami iš peroksido ir bazės

6) Ruzicka ciklizacija – cikliniai ketonai gaunami iš dikarboksrūgščių

7) Nef reakcija – ketonai gaunami hidrolizuojant antrinių nitrojunginių druskas

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ketonai dalyvauja daugybėje reakcijų