Epilepsija
Epilepsija, dar vadinama nuomariu,[1] – grupė neužkračių lėtinių centrinės nervų sistemos ligų, kurioms būdingi pasikartojantys epilepsijos priepuoliai.[2] Epilepsijos priepuolis prasideda dėl aktyvių neuronų sinchronizuotos iškrovos.[1][3] Epilepsiniais laikomi du ar daugiau neprovokuotų priepuolių.[4] Vos vieno priepuolio pasireiškimas taip pat gali reikšti epilepsija (kaip liga apibrėžta Tarptautinės lygos prieš epilepsiją), jei galima iš anksto nuspėti pasikartojimą.[2] Epilepsijos priepuoliai gali skirtis intensyvumu ir trukme – nuo trumpų ir beveik nepastebimų periodų iki ilgų intensyvaus sukrėtimo periodų dėl nenormalaus elektrinio aktyvumo smegenyse.[3] Šie priepuoliai gali sukelti fizinių sužalojimų, tiek tiesioginių, pvz., kaulų lūžius, tiek nelaimingų atsitikimų.[3] Sergant epilepsija priepuoliai linkę kartotis ir gali neturėti jokios nustatomos priežasties.[4] Pavieniai priepuoliai, išprovokuoti konkrečių priežasčių, pvz., apsinuodijimo, nelaikomi epilepsija.[5] Įvairiuose pasaulio regionuose epilepsija sergantys žmonės gali būti traktuojami skirtingai ir patirti įvairaus laipsnio socialinę stigmą dėl nerimą keliančio simptomų pobūdžio.[4]
Pagrindinė epilepsijos priepuolio priežastis – perteklinis ir nenormalus neuronų aktyvumas smegenų žievėje,[5] kurį galima stebėti asmens elektroencefalogramoje. Tiksli priežastis, paaiškinanti epilepsijos priepuolį, daugeliu atvejų nėra žinoma (yra kriptogeninė);[3] ją gali sąlygoti smegenų trauma, insultas, smegenų navikai, smegenų infekcijos ar įgimti defektai, sudarantys prielaidas epileptogenezei.[3] Pagal priežastingumą be kriptogeninės dar skiriama idiopatinė epilepsija (priežastis nežinoma, gali būti genetiškai determinuota), simptominė (sukelia centrinės nervų sistemos anomalijos, traumos, kraujotakos sutrikimai, navikai, alkoholizmas).[1]
Žinomos genetinės mutacijos yra tiesiogiai susijusios su nedidele dalimi atvejų.[6][7] Diagnozuojant reikia atmesti kitas būsenas, galinčias sukelti panašius simptomus, pvz., alpimą, ir nustatyti, ar nėra kitos traukulių priežasties, tokios kaip alkoholio abstinencijos ar elektrolitų sutrikimų.[6] Tai iš dalies galima padaryti atliekant neurovizualizaciją ir kraujo tyrimus.[6] Epilepsiją dažnai galima patvirtinti atlikus elektroencefalogramą, tačiau normalūs rodmenys neatmeta šios būklės.[6]
Daugumą epilepsijos atvejų - apie 69 % - galima veiksmingai kontroliuoti vaistais nuo traukulių,[8] o nebrangūs gydymo būdai yra plačiai prieinami. Tiems, kuriems vaistai neveiksmingi prieš epilepsiją, gali būti taikoma chirurgija, neurostimuliacija arba keičiama mityba.[9][10] Ne visi epilepsijos atvejai tęsiasi visą gyvenimą, ir daugeliui žmonių pagerėja būklė tiek, kad gydymo nebereikia.[3]
2021 m. epilepsija sirgo maždaug 51 mln. žmonių visame pasaulyje. Beveik 80 % atvejų užfiksuoti besivystančiame pasaulyje.[3][11] 2021 m. nuo epilepsijos mirė 140 000 žmonių, 15 000 daugiau, lyginant su 1990.[12][13][14] Epilepsija labiau būdinga vaikų ir senyvo amžiaus žmonių tarpe.[15]
Epilepsiją sergančiuosius vienija atitinkamai 1909 m. ir 1961 m. įsteigti Tarptautinė lyga prieš epilepsiją (angl. International League Against Epilepsy), Tarptautinis biuras epilepsijai (angl. International Bureau for Epilepsy). Skaičiuojama, kad Lietuvoje epilepsija serga daugiau nei 24 tūkst. asmenų, iš jų maždaug 3000 - vaikai.[16] Lietuvoje nuo 2015 m. veikia Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjunga Epilė.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Epilepsijos priepuolio elektroencefalograma
-
Mirčių skaičius milijonui gyventojų (2012 m. duomenys)
-
Epilepsijos priepuolio ištiktos moters nuotrauka
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ryliškienė, Kristina. Epilepsija (VLE)
- ↑ 2,0 2,1 Fisher RS, Acevedo C, Arzimanoglou A, Bogacz A, Cross JH, Elger CE, Engel J, Forsgren L, French JA, Glynn M, Hesdorffer DC, Lee BI, Mathern GW, Moshé SL, Perucca E, Scheffer IE, Tomson T, Watanabe M, Wiebe S (April 2014). „ILAE official report: a practical clinical definition of epilepsy“. Epilepsia. 55 (4): 475–482. doi:10.1111/epi.12550. PMID 24730690.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 „Epilepsy Fact sheet“. WHO. 2016 m. vasaris. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-11. Nuoroda tikrinta 2016-03-04.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ 4,0 4,1 4,2 „Epilepsy“. World Health Organization (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-01.
- ↑ 5,0 5,1 Fisher RS, van Emde Boas W, Blume W, Elger C, Genton P, Lee P, Engel J (2005 m. balandis). „Epileptic seizures and epilepsy: definitions proposed by the International League Against Epilepsy (ILAE) and the International Bureau for Epilepsy (IBE)“. Epilepsia. 46 (4): 470–472. doi:10.1111/j.0013-9580.2005.66104.x. PMID 15816939.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Longo DL (2012). „369 Seizures and Epilepsy“. Harrison's principles of internal medicine (18th leid.). McGraw-Hill. p. 3258. ISBN 978-0-07-174887-2.
- ↑ Pandolfo M (November 2011). „Genetics of epilepsy“. Seminars in Neurology. 31 (5): 506–518. doi:10.1055/s-0031-1299789. PMID 22266888.
- ↑ Eadie MJ (2012 m. gruodis). „Shortcomings in the current treatment of epilepsy“. Expert Review of Neurotherapeutics. 12 (12): 1419–1427. doi:10.1586/ern.12.129. PMID 23237349.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ Bergey GK (2013 m. birželis). „Neurostimulation in the treatment of epilepsy“. Experimental Neurology. 244: 87–95. doi:10.1016/j.expneurol.2013.04.004. PMID 23583414.
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ Martin-McGill KJ, Bresnahan R, Levy RG, Cooper PN (June 2020). „Ketogenic diets for drug-resistant epilepsy“. The Cochrane Database of Systematic Reviews. 2020 (6): CD001903. doi:10.1002/14651858.CD001903.pub5. PMC 7387249. PMID 32588435.
- ↑ „GBD 2021 Cause and Risk Summary: EPILEPSY“. Institute for Health Metrics and Evaluation (IHME). Seattle, USA: University of Washington. 2021. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 19 July 2024. Nuoroda tikrinta 19 July 2024.
- ↑ Sinmetz JD, Seeher KM, Schiess N, Nichols E, Cao B, Servili C, et al. (2024-04-01). „Global, regional, and national burden of disorders affecting the nervous system, 1990–2021: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2021“. The Lancet Neurology. Elsevier. 23 (4): 344–381. doi:10.1016/S1474-4422(24)00038-3. hdl:1959.4/102176. PMC 10949203. PMID 38493795.
{{cite journal}}
: Patikrinkite|pmc=
reikšmę (pagalba); Patikrinkite|pmid=
reikšmę (pagalba) - ↑ Wang H, Naghavi M, Allen C, Barber RM, Bhutta ZA, Carter A, Casey DC, Charlson FJ, Chen AZ, Coates MM, Coggeshall M, Dandona L, Dicker DJ, Erskine HE, Ferrari AJ, Fitzmaurice C, Foreman K, Forouzanfar MH, Fraser MS, Fullman N, Gething PW, Goldberg EM, Graetz N, Haagsma JA, Hay SI, Huynh C, Johnson CO, Kassebaum NJ, Kinfu Y, Kulikoff XR (October 2016). „Global, regional, and national life expectancy, all-cause mortality, and cause-specific mortality for 249 causes of death, 1980-2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015“. Lancet. 388 (10053): 1459–1544. doi:10.1016/s0140-6736(16)31012-1. PMC 5388903. PMID 27733281.
- ↑ Naghavi M, Wang H, Lozano R, Davis A, Liang X, Zhou M, et al. (GBD 2013 Mortality and Causes of Death Collaborators) (January 2015). „Global, regional, and national age-sex specific all-cause and cause-specific mortality for 240 causes of death, 1990-2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013“. Lancet. 385 (9963): 117–171. doi:10.1016/S0140-6736(14)61682-2. hdl:11655/15525. PMC 4340604. PMID 25530442.
- ↑ Holmes TR, Browne GL (2008). Handbook of epilepsy (4th leid.). Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins. p. 7. ISBN 978-0-7817-7397-3.
- ↑ Lapkritis – nacionalinis supratimo apie epilepsiją mėnuo (EPILĖ)