Vaidmenų žaidimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žaidimas vaidmenimis)
Žaidimuose naudojami kauliukai.

Vaidmenų žaidimas[1] (angl. role-playing game, sutrump. RPG) – žaidimas, kuriame žaidėjas susitapatina su fantastiniu, įsivaizduojamu veikėju, keliaudamas, kovodamas ir kitaip veikdamas už jį išgalvotame, fantastiniame pasaulyje. Žaidėjų tikslas yra kuo įtikinamiau atlikti savo vaidmenį žaidimo pasakojime. Tam prireikia ne tik tiesioginės vaidybos, bet gebėjimų priimti struktūriškai apibrėžtus sprendimus ir vystyti savo veikėją.[2] Žaidėjo žaidime atlikti veiksmai gali nusisekti arba ne, atsižvelgiant į žaidimo taisykles ir gaires.[3]

Egzistuoja keletas RPG žaidimo žanrų. Pirminis žanras, dažnai vadinamas stalo vaidmenų žaidimu (nors stalas nebūtinas), žaidžiamas diskutuojant. Tuo tarpu vaidybiniame vaidmenų žaidime (LARP) žaidėjai patys fiziniu būdu atlieka savo veikėjų veiksmus.[4] Abiejuose šiuose žanruose už žaidimo pasaulį ir kitų žaidėjų sąveiką su juo atsakingas žaidimo meistras, kuris nustato žaidimo taisykles ir vyksmo vietą bei laiką ir eina tarsi teisėjo pareigas, tuo tarpu likusieji žaidėjai vaidina savo pasirinktą veikėją.[5]

„Požemių ir drakonų“ pradžiamokslyje rašoma, jog žaidime nepralaimima: mirtis galima tačiau žuvus leidžiama iškart žaisti už kitą personažą. Žaidimo meistras nekovoja vienas prieš visus ir turi stengtis įtraukti į fantazavimą visą grupę. Meistrui nupasakojus situaciją, jei neaišku, žaidėjai turi aktyviai klausti. Žaidėjų kuriamiems personažams suteikiami taip pat ir charakterio trūkumai (godus, linkęs rizikuoti dėl žinių ir pan.), kurių paisoma. Nors žaidimui pakanka vieno ar kelių kauliukų (dažnai tik tiek ir tenaudojama), galima įsigyti parengtų aplinkos, charakterių, vietovės ir kitokių aprašymų bei planų. Anksčiau paplitusios vaizdingos plastmasinės figūrėlės dabar nebepopuliarios. Kai kurie meistrai nuotaikai sukurti naudoja muziką. Išsamus žaidimo taisyklių bei jų taikymo aprašymas užima tris tomus, kuriuos siūloma pirkti, jei pavyks ir patiks pirmieji bandymai.[6]

Keletas RPG žaidimų tipų egzistuoja ir elektroninėje terpėje. Tai būtų internetiniai tekstiniai MUD žaidimai ir jų grafiniai pasekėjai – daugelio žaidėjų interneto vaidmenų žaidimai (MMORPG). Taip pat yra ir ne internete žaidžiamų kompiuterinių vaidmenų žaidimų, kuriuose žaidėjas valdo vieną veikėją ar jų grupę ir progresuoja vykdydamas užduotis. Tokie žaidimai paprastai yra artimai susiję su stalo vaidmenų žaidimais, kadangi dalijasi su jais vyksmo vieta ir taisyklėmis, tačiau siūlo gilesnį veikėjo vystymą.[7][8]

Nors egzistuoja plati RPG žaidimų įvairovė, tokie žaidimai kaip kolekcionuojamų kortų žaidimai ar karo žaidimai, kurie turi sąsajų su vaidmenų žaidimais, nėra jais laikomi. Juose kartais gali pasitaikyti vaidmenų žaidimų elementų, bet tai nėra esminė detalė.[9]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo meistras kuria įsivaizduojamą žaidimo pasaulį su visais ten tvyrančiais pavojais bei tikslais. Priklausomai nuo pasirinktų taisyklių ir bendro sutarimo tarp žaidėjų pasaulis gali būti panašus į tam tikros epochos tikrą pasaulį (pavyzdžiui, viduramžių Anglija, Vytauto Lietuva, dabartinis Irakas ar pan.), arba tai gali būti visiškai išgalvotas pasaulis (tolima planeta su bestuburiais gyvūnais, tolima ateitis ar pan.). Maginės fantastikos stiliaus vaidmenų žaidimuose veikėjai susiduria su galingų burtininkų ar karalių sąmokslais, su dievų planais, kaunasi su pabaisomis (nuo šiaip pavojingų žvėrių, kaip antai lokių ar liūtų, iki drakonų ar galingų nemirėlių), draugauja ir konfliktuoja su kitų protingų rūšių būtybėmis (elfais, nykštukais, gnomais ar orkais).
Žaidimo meistras kuo objektyviau valdo pasaulyje esančius padarus (tiek veikėjų priešus, tiek ir draugus). Taip pat jis stebi, kad būtų laikomasi iš anksto nustatytų taisyklių.

Dažnai vaidmenų žaidimuose naudojami lošimo kauliukai, dažnai ne tik šešiasieniai, bet ir su 4, 8, 10, 12, 20 sienų. Tai priklauso nuo pasirinktų taisyklių.

Žaidimo meistras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Žaidimo meistras.

Vienas iš pagrindinių RPG žaidimų bruožų yra žaidimo meistro (vadovo) vaidmuo. Šį vaidmenį atliekantis žaidėjas yra atsakingas už fiktyvaus pasaulio bei kitų žaidėjų veikėjų atliktų veiksmų padarinių ir pačios žaidimo istorijos eigos nupasakojimą. Stalo ir vaidybiniuose RPG žaidimuose šią pareigą atlieka asmuo, kompiuteriniuose vaidmenų žaidimuose – žaidimo variklis. Tačiau kai kuriuose daugelio žaidėjų interneto žaidimuose vaidmenimis žaidėjams suteikiama galimybė atlikti žaidimo meistro vaidmenį, pasitelkiant vaizdinę sąsają, bet visgi žaidimo meistro veiksmus riboja turimos technologijos.

Žaidėjo veikėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Žaidėjo veikėjas.

Kitas įprastas RPG žaidimų bruožas yra žaidėjo veikėjas (personažas), fiktyvaus žaidimo pasaulio veikėjas, kurio veiksmus valdo žaidėjas. Paprastai kiekvienas žaidėjas valdo po atskirą veikėją, iš kurių kiekvienas žaidimo istorijoje vaidina protagonisto vaidmenį.

Ne žaidėjo veikėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Ne žaidėjo veikėjas.

Kaip priešingybė žaidėjo veikėjui egzistuoja ne žaidėjo veikėjai (personažai), kurie yra valdomi žaidimo meistro arba žaidimo variklio, arba asmenų, padedančių žaidimo meistrui. Ne žaidėjo personažai užpildo fiktyvaus pasaulio populiaciją ir gali eiti antagonisto, pašalinio ar žaidėjo personažo bendražygio vaidmenį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienos pirmųjų vaidmenų žaidimų taisyklių buvo pavadintas „Dungeons & Dragons“ („Požemiai ir Drakonai“, 1974 m.), vėliau jis buvo patobulintas ir tapo „AD&D“ – „Advanced Dungeons & Dragons“. Gan sparčiai šios taisyklės išpopuliarėjo visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Jų pagrindu buvo sukurta nemažai vaidmenų žaidimų kompiuteriui („Baldur's Gate“, „Newerwinter Nights“ ir kiti).

Šios taisyklės buvo pritaikytos tam tikram pasauliui (šiek tiek panašiam į J. R. R. Tolkieno Viduržemį) su įvairiomis fantastinėmis būtybėmis.

Tikroviškesnių pasaulių mėgėjams, o ypač mokslinės fantastikos fanams reikėjo kitokių pasaulių, taigi buvo sugalvota nemažai kitų taisyklių – tiek universalių (pvz.: „GURPS“), tiek skirtų tam tikriems žaidimų tipams (burtininkų pasauliui, kaip antai „Ars Magica“, planetų užkariavimui, siaubo žanro žaidimams, kaip antai „Vampire: The Masquerade“, „Call of Cthulhu“ ir pan.)

Vaidmenų žaidimų populiarumas ženkliai sumažėjo XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje, pasirodžius kolekcionuojamų kortų žaidimams („Magic: The Gathering“, vėliau gausybei kitų).

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stalo vaidmenų žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Stalo vaidmenų žaidimas.

Vaidmenų žaidimai, kuriuos žaidžiama sėdint veidas į veidą (paprastai aplink stalą). Už žaidimo pasaulį ir žaidėjų sąveiką su juo yra atsakingas žaidimo meistras, kuris nustato taisykles ir nusako žaidimo pasakojimo eigą. Žaidėjai, laikydamiesi žaidimo taisyklių ir gairių, stengiasi kuo geriau suvaidinti savo veikėją, priimdami kritinius sprendimus ir atlikdami tam tikrus veiksmus. Paprastai tai atliekama žodiniu būdu, t. y. vaidinant.

Vaidybiniai vaidmenų žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – LARP.
Vaidybinio vaidmenų žaidimo (LARP) žaidėjai

Vaidybiniai vaidmenų žaidimai (LARP) nuo stalo vaidmenų žaidimų skiriasi tuo, kad nėra žaidžiami prie stalo, o veikiau fiziniu būdu atviroje erdvėje. Čia žaidėjai dar giliau susitapatina su savo žaidžiamu veikėju, kadangi jų atliekami veiksmai laikomi jų veikėjų veiksmais. Tokiuose žaidimuose paprastai dėvimi rūbai ir ginkluotė, kurie atitinka žaidimo vyksmo vietą.

Vaidmenų žaidimai elektroninėje terpėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kompiuterinis vaidmenų žaidimas.

Vaidmenų žaidimai, pritaikyti žaisti su kompiuteriu. Tai pats savaime labai platus žanras, apimantis gausybę požanrių. Vieni kompiuteriniai RPG žaidimai žaidžiami vieno žaidėjo, kiti − daugelio žaidėjų, tarpusavyje prisijungusių kompiuterių tinklu ar internetu.

Ne internetiniai vaidmenų žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ne internetu žaidžiami kompiuteriniai vaidmenų žaidimai gali būti socialinio pobūdžio, kuomet pagrindinė tikslo siekimo priemonė yra ne grubi jėga, o bendravimas su ne žaidėjų personažais (NPC, angl. Non Player Characters), kuriuos valdo žaidimo meistras (šiuo atveju kompiuteris). Taip pat tokiuose žaidimuose kovos yra sumažintos iki minimumo arba išvis pašalinamos. To pasiekiama arba mechanikos dėka (veikėjai labai lengvai miršta) arba pasaulio santvarkos dėka (nusikaltimai greitai išaiškinami ir baudžiami). Kaip priešingybė jiems egzistuoja vadinamosios skerdynės (hack and slash), didžiuma laiko veikėjai užsiima oponentų naikinimu ir geresnių daiktų bei pinigų rinkimu. Tokio tipo žaidimuose praktiškai nėra socialinio žaidimo elementų, o veikėjams keliamos užduotys paprastai skirtos tik skerdynių pateisinimui.

Internetiniai vaidmenų žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar kitaip vadinami MMORPG. Tai vienas labiausiai paplitusių internetinių žaidimų žanrų, kuriame galima žaisti grupėje draugų atliekant užduotis, renkant žaidimo pasaulio pinigus, kovojant prieš įvairius sutvėrimus. Dažniausiai tokiuose žaidimuose renkama patirtis, dėl kurios kyla žaidėjo lygis, galima išmokti naujų sugebėjimų, kurie praverčia kovoje su aukštesnio lygio sutvėrimais.

Tokie žaidimai perima daugelį žaidimo vaidmenimis taisyklių, tačiau „virtualus pasaulis“ čia pateikiamas ekrane. Jo tiek giliai įsivaizduoti nebūtina todėl fantazija lavinama mažiau.

Taktiniai (strateginiai) vaidmenų žaidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taktiniai (arba strateginiai) vaidmenų žaidimai vienija RPG ir strateginių video žaidimų žanrus. Šie žaidimai paprastai turi siužetinę liniją, veikėjų charakterių tobulinimo sistemas, daug vaizdo intarpų, būringų RPG žaidimams. Iš taktinių žaidimų bruožų naudojama ėjimų kovos sistema ir kiekvieno kovos dalyvio atskirai naudojamos izometrinės erdvės. Tarp žinomiausių tokių žaidimų pavyzdžių minimos „Final Fantasy Tactics“, „Fire Emblem“, „Disgaea“, „Ogre Battle“ ir „Tactics Ogre“, „Shining Force“ žaidimų serijos.[10][11]

Literatūriniai RPG[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – LitRPG.

Tai ne žaidimai, o fantastinių kūrinių žanras, kuriame aprašyti iš tikro egzistuojantys ar įsivaizduojami vaidmenų žaidimai. LitRPG – naujai atsiradęs fantastikos žanras, kuriame kūrinio siužetas pagrįstas kompiuterinių vaidmenų žaidimų žaidimu. Pvz., veikėjas, naudodamas virtualios tikrovės įrangą žaidimo metu atsiduria žaidimo pasaulyje, kartais jo kūnas miršta, o žaidimo pasaulyje atsiduria tik jo sąmonė (tokie kūriniai priklauso dviem žanrams – ir LitRPG, ir papuolenių fantastikai). Daliai LitRPG kūrinių būdinga tai, kad cituojami kompiuterio pranešimai apie turimas ar didėjančias prigimtis ir kitas charakteristikas, patirties taškų kaupimą ir pan.

Stalo vaidmenų žaidimai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kariai ir Magai“ žaidimo taisyklių rinkinys.

Lietuvoje vaidmenų žaidimai fantastų klubuose populiarūs jau ne vieną dešimtį metų. Pagrindiniai fantastų klubai, kuriuose žaidžiami stalo vaidmenų žaidimai: Vilniuje – „Lauretaur“, Kaune – „Feniksas“. Vilniuje rengiami vaidmenų žaidimų turnyrai.

1992 m. spalio mėn. išleistos pirmojo lietuviško vaidmenų žaidimo „Kariai ir magai“ taisyklės. Parengė K. Beitas, redaktorius G. Beresnevičius. 19941996 m. K. Beitas paruošė II kartos papildytas ir išplėstas taisykles. 2003 m. A. Urbanavičius, perėmęs K. Beito surinktą medžiagą, paruošė III kartos taisykles. 2005 m. buvo paruoštas ir „Lengvas taisyklių rinkinys“, skirtas pradedantiems žaidėjams. 2008 m. ėmė veikti „Kariams ir magams“ bei kitiems vaidmenų žaidimas skirta svetainė.[12]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Gyvenimas su dešimtbriauniu kauliuku: vaidmenų žaidimai“. Verslo klasė. Nuoroda tikrinta 2021-11-27.
  2. Cover, Jennifer Grouling (2010). The Creation of Narrative in Tabletop Role-Playing Games. McFarland & Company. pp. 6. ISBN 978-0-7864-4451-9. „Kaip ir sufleruoja pavadinimas, stalo vaidmenų žaidimai žaidžiami žaidėjams sėdint veidas į veidą (dažniausiai aplink stalą) ir vaidinant savo pasirinktus veikėjus. Tokia vaidyba ne visuomet yra tiesioginio pobūdžio. Žaidėjai nedėvi kostiumų ir nešneka išskirtiniu balsu, kaip tai daroma vaidybiniuose vaidmenų žaidimuose (LARP). Vietoje to žaidėjai vysto savo veikėjus pagal numatytas taisykles ir yra atsakingi už sprendimų, kuriuos jų veikėjai atlieka žaidimo eigoje, priėmimą.“ {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  3. (Tychsen 2006:76) „Didelė vaidmenų žaidimų įvairovė kelia keblumų priimant bendrą apibrėžimą. Tačiau visų žanrų vaidmenų žaidimai turi keletą bendrų bruožų, kurie juos išskiria iš kitų tipų žaidimų: žaidimas atliekamas pasakojimo būdu, turi tam tikras taisykles, žaidžiamas fiktyviame pasaulyje, vienas iš žaidėjų paprastai būna žaidimo meistru (kompiuteriniuose žaidimuose šią funkcija atlieka kompiuteris), o kiti valdo fiktyvų veikėją (-us).“
  4. (Tychsen et al. 2006:255) „LARP žaidimai gali būti laikomi atskiru RPG žanru dėl dviejų unikalių bruožų: (a) žaidėjai fiziškai įsikūnija į savo veikėjus, ir (b) žaidimas žaidžiamas fiziniu būdu. Įsikūnijimas paaiškinimas tuo, kad žaidėjo fiziniai veiksmai tolygūs jo veikėjo veiksmams. Tuo tarpu stalo vaidmenų žaidimuose žaidėjai apibūdina savo veikėjų veiksmus (pvz., „Aš bėgu stovėti link savo draugo“).“
  5. Kim, John. „"Narrative" or "Tabletop" RPGs“. Nuoroda tikrinta 2008-09-09.
  6. Žaidimas "D&D starter set" (trumpas bei jo taisyklių aprašymas, viena parengta istorija, penki sukurti personažai ir kauliukų rinkinys)
  7. (Tychsen 2006:75) „Stalo vaidmenų žaidimai yra interaktyvaus pasakojimo pavyzdys. Taisyklės ir fiktyvūs pasauliai, kurie formuoja šių žaidimų pagrindą, yra tarsi bendrai atliekamo, interaktyvaus pasakojimo kamienas. Tai bene svarbiausias stalo vaidmenų žaidimų bruožas, kurio kompiuteriniams vaidmenų žaidimais nėra pavykę perteikti.“
  8. Crawford, Chris (2003). Chris Crawford on Game Design. New Riders Publishing. pp. 163. ISBN 978-0-13-146099-7. „Kai kuriais atvejais vaidmenų žaidimuose veikėjo vystymas apsunkina pasakojimo eigą. Pagrindinė kompiuterinių RPG žaidimų premisa yra tai, kad žaidėjas pamažu vysto žaidėjo sugebėjimus, įgydamas turto, ginklų ir patirties. Toks veikėjo vystymui skiriamas dėmesys linkęs veikti prieš dramatiško vystymo būtinybę, t. y. dramatiški vingiai istorijos eigoje susiduria su vyraujančiu subalansuoto vystymo pobūdžiu. Laimei ši kliūtis nėra esminė RPG žanro žaidimams; tai daugiau kultūrinio pobūdžio lūkesčiai nei architektūrinė būtinybė.“ {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  9. (Heliö 2004) „Vaidmenų žaidimų šeimai priklauso daugybė kitų žaidimų tipų, kaip antai kolekcionuojamų kortų žaidimai, stalo ir strateginiai žaidimai ir pan. Žaidimas vaidmenimis iš dalies įeina į šių žaidimų struktūrą, bet tai daugiau būna konkurencinio ir pasinėrimo į žaidimo pasaulį pobūdžio.“
  10. ranker.com
  11. gameranx.com Archyvuota kopija 2014-07-14 iš Wayback Machine projekto.
  12. „Kariai ir Magai“ svetainė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]