Gediminas Beresnevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Gediminas Beresnevičius
Gimė 1957 m. (~65 metai)
Telšiuose
Sutuoktinis (-ė) Danguolė Beresnevičienė
Veikla vienas fantastikos mėgėjų judėjimo Lietuvoje pradininkų, su Valentinu Mikaloniu ir kitais bendraminčiais 1979 m. spalio 2 d. įkūręs pirmą Lietuvoje fantastų klubą Vilniuje.

Gediminas Beresnevičius (g. 1957 m. Telšiuose) – vienas fantastikos mėgėjų judėjimo Lietuvoje pradininkų, su Artūru Kakaru, Romualdu Buivydu ir kitais bendraminčiais 1979 m. spalio 2 d. įkūręs pirmą Lietuvoje fantastų klubą Vilniuje. Klubas vėliau buvo pavadintas „Dorado“. Būdamas fantastikos mėgėjų judėjimo lyderiu Lietuvoje inicijavo fantastikos mėgėjams skirtus renginius (seminarus, konventus, kūrybines stovyklas, žaidimų turnyrus), fantastinės kūrybos konkursus, mėgėjiškus leidinius (fenzinus), specializuotą fantastikos knygų bei žurnalų biblioteką, redagavo sudarinėjo bei leido fantastinių kūrinių knygas.

Socialinių mokslų daktaras. Mokslinių interesų sritis - kūrybiškumas, kūrybiškumo ugdymo būdai, kūrybinio mąstymo metodai, problemų sprendimo teorijos.

Yra parašęs 3 kūrybiškumo ugdymui skirtas knygas – „Kūrybiškumo ugdymas kaip žaidimas: Patarimai ir užduotys“ (Šviesa, 2018), „Sukurk kroodilą: Kūrėjo išlaisvinimo idėjos“ (Tyto alba, 2019) ir "Vaizduotės receptai" (2021).

Kartu su kitais yra sukūręs stalo žaidimą "Ardano lobiai".

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Vilniaus universitete, fizikos fakultete, kurį baigė 1980 m. (astrofizikos specializacija). 2010 m. Šiaulių universitete apsigynė soc. m. daktaro disertaciją "Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos".

Dirba Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėju. Yra atsakingas už olimpiadų, konkursų ir kitų renginių gabiems mokiniams organizavimą šalyje. Buvo 51-osios tarptautinės fizikos olimpiados, vykusios 2021 m. Vilniuje, organizacinio komiteto pirmininku.

Nuo 2010 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete dėsto kūrybiškumo ugdymo kursą. Paskaitas yra skaitęs Vilniaus pedagoginio, Šiaulių, Mykolo Riomerio, Kazimiero Simonavičiaus universitetuose. Vedė autorinius seminarus konfliktų sprendimo, problemų sprendimo, kūrybiškumo ugdymo, idėjų generavimo, Apribojimų teorijos taikymo ir kitais klausimais.

Gyvena Vilniuje. Žmona – psichologė, habil. dr. profesorė Danguolė Beresnevičienė. Išaugino du sūnus.

Sumanymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

G. Beresnevičius pirmasis suformulavo ir įgyvendino šias idėjas bei sumanymus:

  1. Įkurti fantastų klubą;
  2. Įkurti fantastikos biblioteką;
  3. Rengti fantastikos mėgėjams skirtus renginius;
  4. Skatinti plėtotis lietuvišką fantastiką;
  5. Užmegzti ryšius su kitų šalių fantastikos mėgėjais;
  6. Plėtoti fantastikos mėgėjų judėjimą Lietuvoje;
  7. Leisti fantastinę spaudą.

Veikla fendome[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

G. Beresnevičius buvo ilgametis Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ prezidentas (1979–2004 m.). Dabar G. Beresnevičius yra „Dorado“ klubo garbės prezidentas.

1981 m,. inicijavo pirmuosius renginius fantastikos mėgėjams Vilniaus planetariume. Kartu su Rolandu Maskoliūnu sumanė organizuoti fantastų konventus Lituanicon'us (pirmasis įvyko 1990 m. Kaune). Kartu su Švedijos fantastikos mėgėjais organizavo tarptautinius fantastų konventus Baltcon. Buvo 1996 m. Vilniuje vykusio Europos fantastų konvento Eurocon organizacinio komiteto pirmininku. Inicijavo kitus renginius fantastikos mėgėjams (Hukonus, kūrybines vasaros stovyklas, vaidmenų, kolekcionuojamų kortų žaidimų turnyrus, fantastinės literatūros bei dailės konkursus ir kt.).

G. Beresnevičius prisidėjo prie pakankamai tvirto fendomo (fandomo) Lietuvoje susiformavimo – naujų fantastų klubų kūrimosi Kaune („Feniksas“ 1994 m.), Klaipėdoje („Argo navis“ 1988), Kėdainiuose („Gėja“ 1988 m.), Alytuje („Soliaris“ 1989 m.), Utenoje („Uf!..“ 1989), Pakruojyje („Selija“ 1990), Telšių rajone (Žemaitijos fantastų klubas „Fajetai“, 1991 m.) ir kitur. Buvo aktyvus Sovietų Sąjungos fendomo veikloje: palaikė ryšius su kitais klubais, dalyvavo fantastų suvažiavimuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, užmezgė ryšius su Vakarų šalių fendomu.

Fantastinės knygos "Dorado" klube pradėtos kaupti nuo 1980 m. 2013 m. visa klubo biblioteka (daugiau kaip 8000 knygų bei žurnalų) perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (įvertinta leidinių vertė - beveik 100 tūkst. litų).

Pirmasis mėgėjiškas klubo leidinys, vadinamas "Fantastų klubo biuleteniu" imtas leisti 1981 m. 1989 m. G. Beresnevičius pradėjo leisti fenzinus "InfoSFera" (leistas iki 1998 m.). Kartu su Romualdu Buivydu leido užsienio fantastams skirtą „The Contact“.

G. Beresnevičius prisidėjo leidžiant pirmąjį Lietuvoje vien fantastikai skirtą žurnalą „Kaukas“ (1991–1992), sudarė du lietuvių autorių fantastinių apsakymų rinkinius „Turangitas“ (1988) ir „Šviečianti strėlė“ (1996), buvo lietuvių fantastinių apsakymų ir apysakų antologijų „Geriausia Lietuvos fantastika“ redaktorius – sudarytojas (1997–1999). Sudarė lietuvių fantastinių kūrinių rinkinį "Baltijas teiksma" (Baltijos sakmė), kurį 2003 m. latvių kalba išleido leidykla Hekate.

G. Beresnevičius išleido Kastyčio Beito parengtą stalo vaidmenų žaidimo (RPG) Kariai ir Magai bazines taisykles ir jų priedus. Organizavo šio žaidimo turnyrus.