Žadeikių (Kartenos) I pasaulinio karo kapinės
Žadeikių (Kartenos) I pasaulinio karo kapinės | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajonas | ||
Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
Plotas | 0,07 ha | ||
Naudotas | 1915 | ||
Žvalgytas | 1984, 1991, 1995, 2008 |
Žadeikių (Kartenos) I pasaulinio karo karių kapinės – neveikiančios karių kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, Žadeikių kaime (Kartenos seniūnija), 2,8 km į pietvakarius nuo Kartenos, 0,84 km į pietus nuo kelio Palanga-Šiauliai, kelio Kartena-Rubuliai dešinėje pusėje, Daigų miške, Palčio upelio dešiniajame krante. Saugotinas kultūros paveldo objektas.
Kapinių teritorija ir aplinka apaugusių želdinių atžalomis. Kapų žymių nesimato.
Teritorijos plotas - 0,07 ha.
Vieta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įrengtos Minijos slėnio dešiniojo kranto terasoje, palei kurios šiaurės rytinį kraštą teka Palčio upelis, o pietrytine papėde praeina kelias Kartena-Rubuliai. Jos taisyklingo stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, orientuotos lygiagrečiai keliui, 28 m ilgio ir 16 m pločio, apjuostos iki 50 cm gylio griovio ir 60 cm aukščio pylimo, ties kurio viduriu nuo kelio pusės paliktas platus tarpas įėjimui.
Priešais kapines pakelėje stovi anotacinis ženklas su užrašu „PIRMOJO PASAULINIO KARO KARIŲ KAPINĖS“.
Kryžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapinių viduryje stūkso į betoninį pamatą įstatytas paprastas medinis kryžius su metaline Nukryžiuotojo figūrėle, kurio papėdėje yra horizontalaus stačiakampio pavidalo rausvo granito lenta su iškaltu įrašu: „ČIA 1915 m. ŽUVUSIŲ RUSŲ IR VOKIEČIŲ KARIŲ KAPAI“.
Kryželiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į kairę nuo kryžiaus stovi 3 antkapiniai betoniniai kryželiai su užrašais:
- „3 UNBEKANNTE RUSS. KRIEGER † 16–17 XIV“,
- „4 UNBEKANNTE RUSS. KRIEGER † 27–20 XIV“,
- „3 UNBEKANNTE RUSS. KRIEGER † 7–9 XIV“.
Į dešinę nuo kryžiaus stovi 2 kryželiai su užrašais:
- „SOLD. EMIL RADTKE J. B. 49“,
- „WILH. NEUMANN ARM. BTL. 127 † 10, 11, 15 31 – 32 XIV“.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Persekiodami iš Prūsijos besitraukiančius Rusijos imperijos kariuomenės dalinius, 1915 m. balandžio mėn. į Kartenos apylinkes įžengė Vokietijos kaizerinės kariuomenės daliniai. Tolesnį jų puolimą sustabdė Minijos pakrančių aukštumose įsitvirtinę rusų daliniai. Vokiečiams bandant pralaužti frontą, mūšiuose abejose fronto pusėse žuvo nemažai kareivių. Iš pradžių kareiviai buvo laidojami čia pat, laukuose, kapą paženklinant kuolais“,[1] o vienas vokiečių karininkas ir rusų kazokas buvo palaidoti Kartenos bažnyčios šventoriuje bendrame kape“.[2]
Frontą pralaužus, vokiečių karinės okupacinės valdžios nurodymu žuvusių Vokietijos ir Rusijos karių palaikai buvo perkelti į karių kapines, įrengtas Daigų ąžuolyne prie buvusio kelio Kartena-Kretinga, Minijos pakrantėje. Čia buvo perlaidotas minėtas kazokas, o vokiečių karininką giminaičiai išsivežė į Vokietiją.
1928 m. Lietuvos švietimo ministro nurodymu kapinių priežiūra buvo pavesta Kartenos pradinei mokyklai. Jos buvo apjuostos beržinių karčių tvora. Kapinėse tvarkingai stovėjo Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapams būdingi betoniniai kryžiai su įspaustais užrašais vokiečių kalba. Ant vokiečių kareivių kapų kryžių buvo nurodyta žuvusiojo laipsnis, vardas, pavardė, dalinio numeris ir žuvimo data, o ant rusų kareivių kapų kryžių atspaustas palaidotų žmonių skaičius ir standartinis užrašas: „Unbekannte Russ. Krieger" („Nežinomi rusų kariai“). Tarp kryžių buvo išvedžioti ir smėliu pabarstyti takai. Priešais kapines, prie Palčio upelio nuo 1923 m. stovėjo koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra.
1940 m. vasarą sovietų kareiviai antkapinius paminklus išvartė, o kapinėse pastatė palapines ir įrengė Daigų miške apsistojusio karinio dalyvio vadovybės būstinę. Po karo kapinės toliau buvo niokojamos, ieškant ginklų ir įkapių kapai iškasinėti, o šalia buvęs koplytstulpis nugriautas. 1984 m. kapinių teritorijoje dar buvo likę 8, o 2008 m. – 5 antkapiniai kryžiai.
2006 m. Kartenos seniūnijos iniciatyva priešais kapines pastatytas anotacinis kultūros vertybės ženklas (meistras Arvydas Klovas). Kretingiškio Antano Miklovo iniciatyva 2008 m. Rubulių kaimo gyventojai iškirto kapinėse augančius želdinius, o jų viduryje pastatė kryžių, įrengė memorialinę lentelę ir įbetonavo išlikusius antkapinius kryželius.[3]
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapines 1984, 1991 ir 2008 m. žvalgė Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė.
Kol kas nėra nustatyta kiek karių jose palaidota. 1928 m. Kretingos valsčiaus viršaičio pažymoje rašoma, kad kapinėse palaidota 12 kareivių, o kitoje tais pačiais metais rašytoje pažymoje nurodoma, kad kapuose ilsisi 19 rusų ir 7 vokiečių kareiviai.[4] 1984 m. nustatyta, kad mažiausiai 8 kapuose buvę palaidoti 24 kareiviai – 19 rusų kareivių (6 kapuose) ir 5 vokiečiai – Jurgensen, Wilh. Schmidt, Aug. Smorra (žuvę 1915 m. liepos mėn.), Emil Radtke ir Wilh. Neumann (žuvę 1915 m. lapkričio 18 d.)[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Juozas Viluckas. Mokytojas Antanas Dibisteris // Švyturys (Kretinga). - 1990, gruodžio 15. - P. 3
- ↑ Pranciškus Žadeikis. Didžiojo karo užrašai. - Klaipėda, 1921. - T. 1. - P. 42
- ↑ Audra Venckuvienė. Karius tyliai pagerbė dideliu darbu // Pajūrio naujienos. - 2008, lapkričio 18
- ↑ Lietuvos valstybinis archyvas. - F. 391, ap. 4, b. 71. - L. 63, 20
- ↑ Julius Kanarskas. Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės (Žadeikių km., Kartenos apyl., Kretingos raj.) - Kretinga, 1993 // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 258