Šv. Steponas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šv. Steponas
gr. Στέφανος
St-stephen.jpg
Karlo Krivelio „Šv. Steponas“
Gimė 5 m.
Mirė 34 m. (~29 metai)
Jeruzalė, Judėja, Romos imperija
Šventasis
Šventė Armėnijoje: gruodžio 25 d.
vakarų krikščionybėje: gruodžio 26 d.
rytų krikščionybėje: gruodžio 27 d.
Koptų stačiatikių bažnyčioje: Tobio 1 d.
Globoja ministrantus,[1] Akomos Pueblą, karstų gamintojus, Četoną, diakonus, galvos skausmus, žirgus, Keselį, masonus, Ovensborą, Pasau, Kigalį, Dodomą, Serbiją, Serbų respubliką, Pratą[2]

Šventasis Steponas (gr. Στέφανος, Stéphanos, reiškiantis „vainiką, karūną“, hebr.סטפנוס הקדוש‏‎, Stephanos HaQadosh, 5 m. – 34 m.), tradiciškai laikomas pirmuoju krikščionybės kankiniu,[3] ir kuris, pagal Apaštalų darbus, buvo ankstyvosios Jeruzalės bažnyčios diakonas, savo mokymais supykdęs įvairių sinagogų narius. Teismo metu apkaltintas šventvagyste, jis pasakė kalbą, kurioje pasmerkė jį teisiančią žydų valdžią, o vėliau buvo užmėtytas akmenimis. Apaštalas Paulius, fariziejus ir Romos pilietis, taip pat dalyvavo Stepono kankinime.[4]

Vienintelis informacijos apie Šv. Steponą šaltinis yra Naujojo Testamento Apaštalų darbai.[5] Šv. Steponas Apaštalų darbų 6 skyriuje minimas kaip vienas iš graikiškai kalbančių helenistinių žydų, išrinktų padėti graikiškai kalbančioms našlėms gauti sąžiningą valdžios aprūpinimą.[6]

Katalikų, anglikonų, rytų stačiatikių, stačiatikių, liuteronų ir Rytų bažnyčios Steponą laiko šventuoju. Meninėse reprezentacijose Šv. Steponas dažnai vaizduojamas su kankinystę simbolizuojančia karūna, trimis akmenimis, kankinio palmės lapeliu, smilkaline bei laikančiu nedidelį bažnyčios pastatą. Šv. Steponas dažnai vaizduojamas kaip jaunas, bebarzdis vyras su tonzūra, dėvintis diakono drabužius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tintoreto Švento Stepono užmėtymas akmenimis

Šv. Steponas Apaštalų darbuose pirmą kartą minimas kaip vienas iš septynių diakonų, kuriuos apaštalai paskyrė dalyti maistą ir labdarą vargingesniems bendruomenės nariams. Pagal to meto tikėjimą Šv. Steponas buvo vadinamas „archdiakonu“, nes buvo vyriausias iš septynių diakonų.[7] Taip pat manoma, kad Šv. Steponas gimė žydu, nes tai, kad kitas diakonas Nikolajus Antiochietis buvo vienintelis iš septynių diakonų, atsivertusių į judaizmą, leidžia beveik neabejoti, kad kiti diakonai buvo žydai. Vis dėlto, apie jo ankstesnį gyvenimą nieko daugiau nežinoma.[5] Apaštalų darbuose nurodoma, kad šių septynių diakonų paskyrimo priežastis buvo helenistinių (t. y., graikiškai kalbančių) žydų nepasitenkinimas tuo, kad kasdien skirstant maistą jų našlės gaudavo šiek tiek mažiau maisto už hebrajų našles. Kadangi vardas „Stephanos“ yra graikiškas, buvo manoma, kad jis buvo vienas iš helenistinių žydų. Skelbiama, kad Šv. Steponas buvo kupinas tikėjimo ir Šventosios Dvasios bei darė stebuklus tarp žmonių.[6]

Taip pat manoma, kad helenistinių žydų sinagogose jis skleidė savo mokymus, nes Apaštalų darbuose minima, kad jis sukėlė „libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos“ pasipriešinimą.[6] Šių sinagogų nariai ėmė ginčyti Stepono mokymus, tačiau Steponas juos nugalėjo diskusijose. Įsiutę dėl šio pažeminimo, jie paskelbė girdėję Steponą piktžodžiaujant Mozei ir Dievui. Jie atvedė jį į Sanhedriną, aukščiausią teisinį žydų vyresniųjų teismą, apkaltindami pamokslavimu prieš šventąją vietą ir Įstatymą.[6] Apaštalų darbuose minima, kad Steponas nesijaudino, o jo veidas atrodė kaip „angelo“.[6]

Šv. Stepono diena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinės šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų krikščionybėje Šv. Stepono diena yra švenčiama gruodžio 26 d. Šv. Stepono diena yra valstybinė šventė daugelyje šalių, turinčių istorines katalikų, anglikonų ir liuteronų tradicijas, įskaitant Austriją, Kroatiją, Čekiją, Vengriją, Airiją, Liuksemburgą, Slovakiją, Lenkiją, Italiją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Kataloniją ir Balearų salas. Lietuvoje ši diena švenčiama kaip antroji Kalėdų diena.

Rytų krikščionybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bizantijos ikona, XI a

Stačiatikių ir rytų stačiatikių bažnyčiose (pvz., Koptų, Sirijos, Malankaros) Šv. Stepono šventė yra švenčiama gruodžio 27 d. Kadangi gruodžio 27 d. yra trečioji Kalėdų diena, šiose bažnyčiose ji dar kitaip vadinama „trečiąja Jėzaus gimimo diena“.

Kai kurios stačiatikių bažnyčios, ypač esančios vakaruose, vadovaujasi šiek tiek pakoreguotu Julijaus kalendoriumi, kuriame datų pavadinimai sutampa su Grigaliaus kalendoriaus, kuris yra plačiai naudojamas Vakarų pasaulyje. Šiose bažnyčiose šventė paprastai švenčiama gruodžio 27 d. Tačiau kitos stačiatikių bažnyčios, įskaitant rytų stačiatikius, ir toliau naudoja originalų Julijaus kalendorių. Visą XXI amžių, gruodžio 27 d. pagal Grigaliaus kalendorių išpuls sausio 9 d. pagal Julijaus kalendorių.

Armėnų liturgija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armėnų apaštališkojoje ir armėnų katalikų bažnyčiose Šv. Stepono diena švenčiama gruodžio 25 d., kuomet visose kitose bažnyčiose yra švenčiama Jėzaus gimimo (Kalėdų) šventė. Taip yra todėl, kad Armėnijos bažnyčios laikosi Konstantino dekreto, numatančio, kad Jėzaus gimimas yra švenčiamas sausio 6 d. Armėnijos bažnyčios vyskupijose, kuriose naudojamas Julijaus kalendorius, Šv. Stepono diena išpuola sausio 7 d.

Šv. Stepono eucharistijos metu tradiciškai visi prie altoriaus tarnaujantys diakonai užsideda liturginę karūną (arm. խոյր, khooyr), kuri yra vienas iš drabužių, kuriuos visomis kitomis metų dienomis dėvi tik pamaldas laikantys kunigai. Karūna šiuo atveju yra kankinystės simbolis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Saint Stephen, the Protomartyr“. TotusTuus. Nuoroda tikrinta 2022-06-25. 
  2. „Saint Stephen the Martyr“. Catholic Saints. Nuoroda tikrinta 2022-06-25. 
  3. „St. Stephen the Deacon“. St. Stephen Diaconal Community Association, Roman Catholic Diocese of Rochester. Suarchyvuotas "St. Stephen the Deacon" originalas 2013-12-12. 
  4. „Apaštalų darbai. Apd 22. Pauliaus pasiteisinimo kalba“. Biblija.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-25. „20 O kai buvo išlietas tavo liudytojo Stepono kraujas, aš ten stovėjau pritardamas ir sergėjau jo žudikų drabužius'.“ 
  5. 5,0 5,1 Souvay, Charles. "Saint Stephen". Catholic Encyclopedia,1912. New Advent. http://www.newadvent.org/cathen/14286b.htm. Prieigos data 2022-06-25. 
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 „Apaštalų darbai. Pirmosios misijos. Apd 6. Septynių diakonų paskyrimas“. Biblija.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-25. 
  7. „Protomartyr and Archdeacon Stephen“.