Palmės lapas (simbolis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kokospalmės lapai

Palmės lapas arba Palmės šakelė – palmės (arekinių šeima) lapas, ikikrikščioniškais laikais simbolizavęs triumfą ir pergalę. Senovės Romoje palmės lapais kaip garbės ženklu apdovanodavo žaidynių nugalėtojus, kariškius už karines pergales.

Palmės lapas dažnai vadinamas palmės šakele ar palmės šaka (angl. palm branch), nors anatomiškai tai yra sudėtiniai palmių lapai.

Lordo Nelsono devizas buvo lot. Palmam qui meruit ferat 'Nusipelnęs teneša palmę'. Palmių lapai naudojami daugelio organizacijų simbolikoje. Žydai per šventes irgi nešioja palmių lapus.[1]

Krikščionybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristaus triumfinis atvykimas į Jeruzalę

Ankstyviesiems krikščionims palmės lapas simbolizavo tikinčiųjų pergalę prieš sielos priešus. Palmių sekmadienį (Lietuvoje – Verbų sekmadienį) buvo švenčiamas triumfinis Jėzaus įžengimas į Jeruzalę. Krikščionių mene kankiniai paprastai būdavo vaizduojami laikantys palmių lapus, kas simbolizavo dvasios pergalę prieš kūną. Buvo plačiai tikima, kad palmės lapo atvaizdas antkapyje reiškia, kad čia palaidotas kankinys.[2] Palmių lapai tapo kankinių simboliu, jie simbolizavo dvasinę pergalę prieš dvasinius priešininkus. Dėl to kankinių gyvenimų aprašymuose standartiškai būdavo naudojama frazė „jis gavo kankinystės palmę“.

1688 m. balandžio 10 d. Šventoji apeigų kongregacija nutarė, kad ant katakombų kapo pavaizduota palmė šaka reiškia, kad čia palaidotas kankinys. Vėliau ši nuomonė buvo Mabillon’o, Muratori’o, Benedikto XIV ir kitų pripažinta kaip nepagrįsta. Tolesni tyrimai parodė, kad palmių šakelės būdavo vaizduojamos ir ant pagonių kapų.

Ant vėlyvesnių krikščioniškų paminklų palmės šakos atvaizdas buvo naudojamas kaip ornamentas, skiriantis dvi scenas. Palmės taip pat reiškė rojų, ankstyvuosiuose atvaizduose Jėzų dažnai vaizduodavo tarp palmių.

Judaizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rabinas per halelę mojuoja keturių rūšių augalų šakelėmis

Judaizme finikas (lulavas) laikomas viena keturių augalų rūšių, kurių šakelės naudojamos per Sukoto apeigas. Kitos rūšys yra mirta ir gluosnis. Finiko, mirtos ir gluosnio šakelių ryšulėlis su citrina (citrinmedis – ketvirtoji rūšis) simbolizuoja siekimą suvienyti keturis žydų tipus tarnyboje dievui.[3]

XX a. 8-tą dešimtmetį kasinėjant Erodo Didžiojo rūmus aptiko Judėjos finiko sėklų, kurių amžius, manoma, apie 2000 metų. 2005 m. kelios tokios sėklos buvo pasodintos, ir viena jų sudygo. Išaugo vienas moteriškas individas, kuris pavadintas Methuselah ('Matuzalis').

Heraldika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Palmės lapas (heraldika).

Palmių lapas kaip mobilioji figūra plačiai naudojamas heraldikoje. Jis aptinkamas tiek giminių ar asmeniniuose herbuose, tiek miestų ar valstybių herbuose.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]