Šv. Pranciškus Ksaveras

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Pranciškus Ksaveras
lot. Franciscus Xaverius
bask. Frantzisko Xabierkoa
Kobės miesto muziejuje saugomas Pranciškaus Ksavero portretas
Gimė 1506 m. balandžio 7 d.
Ksaveras, Navaros karalystė
Mirė 1552 m. gruodžio 3 d. (46 metai)
Čangčuano sala (dab. Guangdongo provincija), Kinija
Šventasis
Įšventintas 1619 m. spalio 25 d.
Kanonizuotas 1622 m. kovo 12 d.
Kanonizavo Grigalius XV
Šventė gruodžio 3 d.
Globoja misijas Afrikoje,
Kotarą Indijoje
Agartalą Indijoje
Ahmedabadą Indijoje
Aleksandrą JAV
maldos apaštalystę
Australiją
Bengaluru Indijoje
Bombėjų Indijuje
Borneo
Keiptauną PAR
Kiniją
Dinadžpurą Bangladešą
Tolimuosiuos Rytus
Brangaus kraujo tėvus
užsienio misijas
Fraizingą Vokietijoje
Goa Indijoje
Fidžį
Gryn Bėjų JAV
Indiją
Indianapolį JAV
Japoniją
Ki Vestą
Sofijos universitetą
Pranciškaus Ksavero universitetą
Džolietą
Kabankalaną Filipinuose
Kolamą Indijoje
Nasugbu Filipinuose
Abujogą Filipinuose
Alegriją Filipinuose
Honkongą
Makao
Malindžio katalikų parapiją Kenijoje
misionierius
Brangiojo kraujo misionierius
Navarą Ispanijoje
šturmanus
Naująją Zelandiją
parapijines misijas
maru sergančiuosius
tikėjimo platinimą
Zagrebą Kroatijoje
Indoneziją
Malaką Malaizijoje
Brunėjų
Pakistaną
Singapūrą
Šri Lanką
Veikla šventasis, vienas žymiausių visų laikų misionierių.
Alma mater Paryžiaus universitetas
Žinomas (-a) už vienas iš Jėzaus draugijos įkūrėjų, misionieriavimas

Šv. Pranciškus Ksaveras SJ (Francis Xavier, vardas gimimo metu bask. Francisco de Jasso y Azpilicueta, lot. Franciscus Xaverius,bask. Frantzisko Xabierkoa, pranc. François Xavier, isp. Francisco Javier, port. Francisco Xavier, 1506 m. balandžio 7 d. – 1552 m. gruodžio 3 d.) – baskų katalikų misionierius ir šventasis, vienas iš Jėzaus draugijos įkūrėjų.

Gimė Ksavero mieste, tuometėje Navaros karalystėje (dab. Ispanija). Ignaco Lojolos bendražygis ir vienas pirmųjų septynių jėzuitų, 1534 m. Monmartre, Paryžiuje, davusių skurdo ir skaistybės įžadus.[1] Vadovavo didžiulio masto misijoms Azijoje, daugiausiai Portugalijos imperijos Rytuose, pasiekė rezultatų, ypač tuometėje Portugalijos Indijoje, kur aktyviai dalyvavo misionieriškoje veikloje. 1546 m. Pranciškus Ksaveras laiške, adresuotame Portugalijos karaliui Jonui III, pasiūlė įkurti Goa inkviziciją.[2][3][4][5] Kai kurie šaltiniai teigia, kad jis iš tikrųjų prašė paskirti ypatingąjį ministrą, kurio vienintelė pareiga būtų platinti krikščionybę Goa.[6] Jis taip pat buvo pirmasis krikščionių misionierius, išvykęs į Borneo, Molukų salas ir kitas atokias nuo Europos vietoves. Minėtose vietovėse susidūrė su pasipriešinimu, taip pat sunkiau sekėsi išmokti vietines kalbas, tad misijų sekmė buvo gerokai menkesnė nei Indijoje. Ksaveras ruošėsi pratęsti savo misiją Ming Kinijoje, tačiau to padaryti nesuspėjo – sulaukęs 46 metų mirė Šančuano saloje.

1619 m. spalio 25 d. popiežius Paulius V jį paskelbė palaimintuoju, o 1622 m. kovo 12 d. popiežius Grigalius XV paskelbė šventuoju. 1624 m. jis tapo Navaros globėju. Žinomas kaip „Indijos apaštalas“, „Tolimųjų Rytų apaštalas“, „Kinijos apaštalas“ ir „Japonijos apaštalas“. Laikomas vienu žymiausių misionierių nuo apaštalo Pauliaus laikų.[7] 1927 m. popiežius Pijus XI paskelbė dekretą „Apostolicorum in Missionibus“, kuriuo Pranciškus Ksaveras kartu su Šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese buvo paskirti visų užsienio misijų globėjais.[8] Kartu su šv. Ferminu yra Navaros globėjas. Navaros diena Navaroje mini Pranciškaus Ksavero mirties metines gruodžio 3 d.

Šventuoju laikomas katalikų, anglikonų[9] ir liuteronų[10] bažnyčiose.

Mene vaizduojamas vidutinio amžiaus, tamsaus gymio, trumpa barzda, dažniausiai vilkintis kamžą, laikantis krucifiksą arba leliją, besimeldžiantis, pamokslaujantis prie pagonių šventyklų, krikštijantis, stebuklingai išgydantis nepagydomus ligonius. Pranciškaus Ksavero mirtį vaizduojančiuose paveiksluose vaizduojamas vienišas su krucifiksu mažoje trobelėje.[11]

Misionieriavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventojo Pranciškaus Ksavero misijinių kelionių žemėlapis (anglų kalba).

Gimė kilmingoje šeimoje. 1525 m. Paryžiaus universitete pradėjo studijuoti teisę ir teologiją, kur 1529 m. susipažino su Ignacu Lojola ir tapo jo bendražygiu. Universitete iš viso praleido 11 metų.[12]

1534 m. Monmartro koplyčioje Paryžiuje su Ignacu Lojola, šv. Pjeru Favru, Nikolu Bobadilja, Diegu Lainesu, Simuanu Rodrigešu ir Alfonsu Salmeronu įsteigė Jėzaus draugiją, o 1537 m. įšventintas kunigu. Dirbo sielovados darbą Bolonijoje, vėliau – Romoje, kur buvo Jėzaus draugijos sekretorius. 1540 m. vykdė misijas Lisabonoje, o kitais metais paskirtas popiežiaus nuncijumi visai Azijai ir išsiųstas misijoms į Indiją. 1542 m. atvyko į Goa, kur slaugė ligonius, apaštalavo tarp portugalų ir Indijos gyventojų, ypač vaikų ir vergų. Vėliau misionieriavo pietinės Indijos pakrantės žvejų kaimuose. Grįžęs į Goa davė iškilmingus vienuolinius įžadus. 1544 m. vyko į misiją Malabaro Krante, Ceilone, 1545 m. – Malakoje. 1549 m. išsilaipino Kagošimos saloje, kur skleidė krikščionybę tarp vietinių japonų (1551 m. duomenimis, Japonijoje į krikščionybę atsivertusiųjų skaičius buvo apie 1000). Grįžo į Indiją, paskirtas Goa provincijolu.[11]

Mirė nuo karštinės Čangčuano saloje Kinijoje 1552 m. gruodžio 3 d., laukdamas valties, kuri jį nuplukdytų į žemyninę Kinijos dalį.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Attwater 1965.
  2. Neill 2004.
  3. Rao 1963.
  4. „How did St. Francis Xavier shape Catholicism? | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-07-12.
  5. „Goa Inquisition“. The New Indian Express. Suarchyvuotas originalas 2016-09-24. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.
  6. Coleridge 1872.
  7. De Rosa 2006.
  8. Pope Pius XI (1927-12-14). „Apostolicorum in Missionibus“. Papal Encyclicals Online. Nuoroda tikrinta 2014-11-01.
  9. „Holy Men and Holy Women“ (PDF). Churchofengland.org. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2012-09-07.
  10. „Notable Lutheran Saints“. Resurrectionpeople.org. Suarchyvuotas originalas 2019-05-16. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
  11. 11,0 11,1 Pranciškus Ksaveras (VLE)
  12. Brodrick 1952, p. 28.
  13. „Saint Francis Xavier | Biography, Missions, Facts, & Legacy | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-03-02.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.