Jonikaičiai (Klaipėda)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonikaičiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Jonikaičiai
Jonikaičiai
55°33′00″š. pl. 21°43′19″r. ilg. / 55.550°š. pl. 21.722°r. ilg. / 55.550; 21.722 (Jonikaičiai)Koordinatės: 55°33′00″š. pl. 21°43′19″r. ilg. / 55.550°š. pl. 21.722°r. ilg. / 55.550; 21.722 (Jonikaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 12
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Jonikáičiai
Kilmininkas: Jonikáičių

Jonikaičiai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 9 km nuo Veiviržėnų, 6 km nuo Judrėnų, 7 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Vakariniu pakraščiu teka upelis Judrė. Ribojasi su Vainotiškės, Šalpėnų, Kurmių, Kidulių kaimais.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Jonikas ar Jonikaitis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minima Jonikaičio tarnystė (sluzba Jonikayciow) Matutaičių vaitystėje (Woytowstwo Matutayciowe). Gyveno 10 šeimų. 1695 m. – „sluzba Jonikayciow“ Augilo vaitystėje (Woytowstwo Awgilowe) įrašyta 11 šeimų. 1737 m. Švėkšnos bažnyčios katalikų registracijos knygoje įrašytos 12 šeimų, kuriose gyveno 108 žmonės. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Jonikaičių kaimas atiteko grafui Jurgiui Pliateriui, Gedminaičių dvaro savininkui. 1846 m. bažnyčios sudarytame sąraše minimos 12 šeimų, kuriose gyveno 108 žmonės. 1923 m. Jonikaičių kaime buvo 23 ūkiai, kuriuose buvo 98 gyventojai. Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau – Šalpėnų, Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėm. Kaime 19541960 m. veikė Kurmių septynmetė mokykla.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2021 m.
1846 m. 1923 m.sur.[2] 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur.[4] 1989 m.sur.[5] 2001 m.sur.[6] 2011 m.sur.[7] 2021 m.sur.[8]
108 98 77 80 49 19 25 21 12


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazys Rėbžda. Šalpėnai. Kaunas: UAB Lisaura, 2015.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]