Pereiti prie turinio

Šiaulių geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Šiaulių GS)

55°55′23″š. pl. 23°18′50″r. ilg. / 55.9231°š. pl. 23.3139°r. ilg. / 55.9231; 23.3139

  Šiaulių geležinkelio stotis
Stoties rūmai 2015 m.
AdresasŠiauliai, Dubijos g. 44
Atidaryta1871 m. rugpjūčio 4 d.
Peronų sk.2
Aptarnaujanti įmonėAB „Lietuvos geležinkeliai
ŽemėlapiaiRetromap.ru
NuotraukosRailwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
KUŽIAI
JONIŠKIS
JONIŠKĖLIS
Toliočiai
GUBERNIJA
2,1
2,1
Voveriškiai
Vilniaus gatvė
5,2
Aušros alėja
ŠIAULIAI
4,1
Zokniai
2,9
Sodai
KUTIŠKIAI

Šiaulių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis šiaurės Lietuvoje, pietinėje Šiaulių miesto dalyje, Dubijos g. 44. Geležinkelio mazgas, keliai link Kužių (išsišakoja link Mažeikių ir Kretingos), Joniškio (toliau link Rygos), Radviliškio (išsišakoja link Pagėgių, Panevėžio ir Jonavos). Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Ryga–Talinas, Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, Klaipėda–Radviliškis ir Panevėžys–Mažeikiai.[1]

Stoties rūmų pastatas yra kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 46278). Stotyje yra Šiaulių geležinkelio muziejus (Dubijos g. 26), stoties perone stovi paminklinis siaurojo geležinkelio garvežys PT4-153, pagamintas 1948 m. Suomijos „Tampella“ mašinų gamykloje pagal sovietinius brėžinius, 0-4-0 tipo, perduotas iš Panevėžio cukraus fabriko.[2]

Stotyje pakabintos dvi atminimo lentos tremtiniams:[3]

  • prie geležinkelio rampos prie pirmojo viaduko – atminimo lenta 1941 m. birželio 14 d. iš čia ištremtų Šiaulių miesto ir apylinkių gyventojų atminimui, atidengta 1991 m. birželio 14 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šiaulių grupės ir Lietuvos tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus rūpesčiu;
  • ant stoties rūmų – atminimo lenta 1941 ir 1944–1952 m. ištremtų Šiaulių miesto ir apylinkių gyventojų atminimui, įrengta 1996 m. LPKTS Šiaulių skyriaus rūpesčiu.
Šiaulių geležinkelio stotis apie 1930 m.

1871 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis, o rugpjūčio 4 d. atidaryta Šiaulių geležinkelio stotis.[4] Atidarymo ceremonijoje buvo numatyta vienu metu iš abiejų geležinkelio ruožo galų išleisti traukinius, kad jie susitiktų pusiaukelėje – Šiauliuose.[5] 1871 m. išlikusioje nuotraukoje užfiksuotas pirmasis pro Šiaulius einantis traukinys ir tolimesniame plane – Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, užmiestinis kelias tarp Talšos ežero ir Prūdelio. Už kelio matyti miškas, priemiesčio laukai.[6]

Tai buvo III klasės geležinkelio stotis,[7] joje buvo peronas, laukiamieji, salės, bilietų kasos, kambariai stoties viršininkui ir personalui, budėtojams, kasininkams, įrengtos I, II ir III klasės keleivių laukiamosios salės, spaudos kioskas, bufetas, įvairios pagalbinės patalpos, vėliau įvestas telefonas. Nors stotis buvo III klasės, tačiau pagal architektūrines formas ji panašesnė į II klasės stotį Mažeikiuose, tik su mažesniais flygeliais.[8]

1916 m. nutiestas Šiaulių–Mintaujos geležinkelis, 1932 m. – Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis. Po I pasaulinio karo Šiaulių stotyje veikė vienos iš trejų pagrindinių remonto dirbtuvių Lietuvoje.[9] 1920 m. sausio 1 d. į Šiaulių atkelta Radviliškio stoties komendantūra, kuriai 1920–1922 m. vadovavo Mečys Nurkus.[10] 1923 m. pabaigoje jai priklausė Mažeikių, Joniškio, Panevėžio ir Obelių geležinkelio punktai.[11]

1923 m. atliktas stoties rūmų kapitalinis remontas,[12] 1930–1931 m. rūmai platinti ir pertvarkyti. Perstatytos stoties architektūroje dominavo standartizuoti ir gausiai dekoruoti modernizuoto neoklasicizmo statiniai, kuriuose derintas reprezentatyvumas ir funkcionalumas.[13] 1932 m. pastatytas didelis medinis namas stoties tarnautojams apgyvendinti.[14] 1934 m. vasarą sutvarkytas ir išgrįstas stoties peronas bei jo aplinka.[15] 1935 m. stočiai suteikta I klasės kategorija.

1967 m. rekonstruoti stoties rūmai, o 1971 m. rugsėjo 4 d. minint Šiaulių geležinkelio stoties 100-ąsias metines atidarytas Šiaulių geležinkelių muziejus. 1991 ir 1996 m. stotyje pakabintos dvi atminimo lentos tremtiniams. 2008 m. remiant ES atlikta geležinkelio stoties ir perono rekonstrukcija. 2021 m. stotis įtraukta į Kultūros vertybių registrą.[16]

  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Šiauliai. (Stops.lt)
  2. Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 114
  3. Šiaulių miesto paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-12).
  4. Dina Rakauskienė. Kaip prieš 145 metus geležinkelis pakeitė Šiaulius. 2016-09-26, Snaujienos.lt (tikrinta 2023-07-27).
  5. Jonas Nekrašius. Katalogas apie Lietuvos geležinkelius ir stotis. 2021-05-17, Skrastas.lt (tikrinta 2023-07-27).
  6. V. Vaitekūnas. Iš albumo. „Švyturys“, 1978 m., Nr. 18, psl. 30.
  7. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  8. Agnė Gendrėnienė. Lietuvos plačiųjų geležinkelių stočių paveldas (iki 1940 m.). – Kultūros paminklai, 2011, 16, p. 128–147.
  9. LCVA, f. 386, ap. 1, b. 11, l. 98.
  10. Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 190
  11. Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 203
  12. Lietuvos geležinkelių statybos darbai. „Lietuva“, 1924-01-23, psl. 1–2.
  13. Adomas Žirlys. Pastatyti valstybę ant bėgių: geležinkelių vaidmuo nacionaliniame Pirmosios Lietuvos Respublikos projekte. Lietuvos istorijos metraštis, 2022, 2022/2, p. 103-119.
  14. Pastatė geležinkeliečiams namus. 1932-07-20, psl. 4.
  15. Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). // psl. 150.
  16. „Objekto Nr. 46278 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.