Vulkaniniai pelenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vulkaninių pelenų pavyzdys
Vulkaninių pelenų srovė iš Klyvlendo ugnikalnio-stratovulkano Aliaskoje
Diamond Head Havajuose, pelenų kūgis, pelenai sukietėję į tufą

Vulkaniniai pelenai – labai smulkios, iki 2 mm diametro, uolienų ir mineralų dalelės, išmetamos pro ugnikalnio vulkaninę angą per šio išsiveržimą. Pelenai susidaro, kai išsiveržimo metu vykstant sprogimui, kietos uolienos suskyla ir magma išsiskirsto į miniatiūrines daleles. Labai smulkūs pelenai gali pasklisti kilometrų atstumu, nusėsdami ant žemės paviršių kaip dulkių ar miltų sluoksnis. Pelenai yra vienas iš piroklastinių medžiagų tipų. Dideliais kiekiais išmesti pelenai gali suformuoti pelenų kūgį – ugnikalnio korpusą. Pelenų sluoksnis ilgainiui susicementuoja į kietą uolieną tufą.

Dėl savo sudėties vulkaniniai pelenai gali būti naudojami kaip trąšos.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kitaip nei degimo procesu susidarę švelnios tekstūros pelenai, vulkaniniai pelenai yra grubūs ir kieti. Jie netirpsta vandenyje, praleidžia elektros srovę, ypatingai kai drėgni. Išsiskyrus daug pelenų, dangus gali atrodyti miglotas ar geltonas, apsiniaukęs. Besiartinantis pelenų debesis taip pat gali atrodyti kaip paprastas debesis, dažnai kartu būna žaibas ir griaustinis. Ore tvyro sieros kvapas.

Pavojai[taisyti | redaguoti kodą]

Vulkaniniai pelenai nėra nuodingi, tačiau jų įkvėpus žmonėms su kvėpavimo sutrikimais (astma, plaučių emfizema), gali sukelti problemų. Pelenai gali suerzinti akis, tokiu atveju geriau dėvėti akinius nei kontaktines linzes. Pelenai, patekę į plaučius ir susimaišę su ten esančia drėgme, gali sudaryti substanciją panašią į cementą. Atsidūrus pelenų kritimo regione, žmonės turėtų naudotis drėgnu audiniu kaip filtru kvėpavimui arba veido kaukėmis.

Daug didesnis pavojus susidaro, kai susiformuoja piroklastinis srautas, dideliu greičiu nuo ugnikalnio šlaitų besileidžiantis pelenų, dujų ir akmenų mišinys. Nuo tokių srautų gali nepavykti išsigelbėti. 1902 m. išsiveržus Pelė ugnikalniui, piroklastinis srautas sunaikino Sen Pjero miestą Martinikoje, žuvo virš 29 000 žmonių.

Pelenai ir aviacija[taisyti | redaguoti kodą]

Vulkaniniai pelenai gali užkimšti aviacinius mechanizmus ir tai kelia didelę grėsmę orlaiviams, skrendantiems netoli pelenų debesų. Gali sustoti variklis, arba užsiteršti kuro, vandens sistemos. Tokių sutrikimų yra užregistruota daug, pvz., po Galungungo (Indonezija) išsiveržimo 1984 m., per pelenų debesį praskridusiam British Airways Boeing 747 lėktuvui, buvo užteršti ir sustojo 4 varikliai, kuriuos įgula sugebėjo vėl užvesti tik lėktuvui nusileidus iš 11 km iki 3,5 km aukščio.

Tokių įvykių padažnėjimas paskatino aviacijos pramonę ieškoti sprendimų (po 1991 m.), buvo įsteigti Vulkaninių pelenų konsultacijų centrai (Volcanic Ash Advisory Centre), kurių dabar yra po vieną kiekvienam iš 9 pasaulio regionų, ir kurie tarpininkauja tarp meteorologų, vulkanologų bei aviacijos pramonės.

Poveikis atmosferai[taisyti | redaguoti kodą]

Labai smulkūs vulkaniniai pelenai gali likti aukštai atmosferoje daugelį metų ir vėjų nešami pasklisti po pasaulį. Tokie pelenai neretai prisideda prie įspūdingų saulėlydžio reginių, taip pat Bišopo žiedo fenomeno (aureolė aplink saulę).

Didelių išsiveržimų vulkaniniai pelenai gali trumpam įtakoti klimatą, nes masyvus pelenų debesis atspindi saulės spinduliavimą, taip sukeliant atšalimą. Ugnikalnių išmestų pelenų poveikio pavyzdžiu gali būti Tamboros išsiveržimas 1815 m. Jo metu į atmosferą pateko tiek pelenų, kad poveikis klimatui buvo jaučiamas didelėje planetos dalyje. Po išsiveržimo buvę 1816-ieji metai vadinti „metais be saulės“. 1883 m. rugpjūčio 27 d. išsiveržus tarp Javos ir Sumatros esančiam Krakatau ugnikalniui į atmosferą buvo išmesta 18 km³ pelenų dalelių, kurios pakilo iki 80 km ir 3 metus sukosi aplink Žemę.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka