Griaustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Griaustinis, griausmas – perkūnijos metu žaibą lydintis garsas. Priklausomai nuo žaibo kilmės ir nuotolio nuo girdinčiojo, griaustinis gali būti girdimas kaip žemas dundesys, šaižus driokstelėjimas, plyšimą primenantis garsas. Susidaro dėl staigaus temperatūros ir slėgio pakitimo ore pasirodant žaibui.

Griaustinis ilgą laiką buvo laikomas paslaptingu reiškiniu. Senovės Graikijoje buvo manoma, kad griausmą sukelia susidūrę debesys. Senovės baltai tikėjo, kad griaustinis yra dievo Perkūno apraiška.

Griaustinio priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji žinoma teorija buvo senovės graikų filosofo Aristotelio, iškelta dar trečiame amžiuje pr. m. e. Ji aiškino griaustinį kaip debesų susidūrimo pasėkmę. Vėliau buvo pasiūlyta begalės teorijų. Pavyzdžiui, 19-o amžiaus viduryje buvo iškelta teorija, kad žaibas sukelia vakuumą. 20-tame amžiuje buvo priimtas konsensusas, kad griaustinis tikriausiai prasideda sprogimo banga dėl staigaus šiluminio žaibo kanale esančios plazmos išsiplėtimo. Per tūkstantąją sekundės dalį oras įšyla maždaug iki 28000˚C. Toks karštis sąlygoja jį kilti į viršų, apsupant šaltą orą didesniu greičiu nei jame nukeliautų garsas. Ši smūginė banga garsu panaši sprogimą arba į viršgarsinio lėktuvo keliamą triukšmą. Yra ir kitų nuomonių, kurios griaustinį aiškina žaibe esančioje plazmoje vykstančiais elektrodinaminiais efektais.

Griaustinis kaikuriems gyvūnams bei žmonėms sukelia nerimo, panikos priepuolius. Žmonės, paniškai bijantys griaustinio ir perkūnijos turi astrafobiją.