Pelenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pelenai

Pelenai – nebedegantis likutis, liekąs visiškai sudegus kurui ar degiai medžiagai, degiam objektui. Pelenus sudaro nedegios ir nelakios (neišgaravusios degimo metu) mineralinės medžiagos.

Peleningumas[taisyti | redaguoti kodą]

Susidarančių pelenų kiekį nurodo medžiagos savybė peleningumas. Akmens ir rudosios anglies peleningumas yra nuo 1 iki 45 %, degiųjų skalūnų – nuo 50 iki 80 %, durpių – nuo 2 iki 30 %, malkų – paprastai mažiau kaip 1 %, mazuto – paprastai mažiau kaip 0,15 %.

Peleningumas neretai yra savybė, lemianti kuro panaudojimo galimybes. Kuo daugiau pelenų, tuo prastesnis kuras. Deginant kurą dalį šilumos sulaiko pelenai (šiluma prarandama su pelenais). Išsilydę pelenai sudaro šlaką, kuris aplimpa deginimo įrenginio dalis. Katilinėse pelenų ir šlako sluoksnis gali apnešti šilumokaičius ir trukdyti efektyviai pernešti šilumą į šilumos panaudojimo vietas. Su degimo dujomis išlekiantys pelenai dilina dūmtraukių paviršius, patekę į atmosferą – ją užteršia. Vikiteka