Suginčiai

Kitos reikšmės – Suginčiai (reikšmės).

Suginčiai

Koordinatės

55°20′20″N 25°31′08″E / 55.339°N 25.519°EKoordinatės: 55°20′20″N 25°31′08″E / 55.339°N 25.519°E

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė

Seniūnija

Suginčių seniūnija

Gyventojų skaičius

494 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

SuginčiaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Sugiñčiai
Kilmininkas:	Sugiñčių
Naudininkas:	Sugiñčiams
Galininkas:	Suginčiùs
Įnagininkas:	Sugiñčiais
Vietininkas:	Sugiñčiuose

Suginčiai – kaimas Molėtų rajone, prie magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena . Seniūnijos centras, Suginčių I ir II seniūnaitijų centras. Kaimas yra prie Vilniaus–Utenos plento. Yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1910 m.), veikia Suginčių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-33043).

Istorija [taisyti]

Istoriniuose šaltiniuose (Balninkų seniūnijos inventorius) minimas nuo 1554 metų. XVI a. vid. priklausė Vilniaus vyskupui Povilui Alšėniškiui (buvo privati jo valda). 1606 m. Jurgis Kirdėjus Mirskis Suginčius užrašo Mikalojui ir Aleksandrui Sventickiams. 1643 m. Povilas, Mikalojus ir Dominyka Sventickiai Suginčius pardavė Kotrynai Barščevskai Janovai Marcinskai, Vilniaus pataurininkei. Suginčių dvaras 1584–1731 m., turėjo teisių į Virintų (su Martynu Valavičiumi), Dūrių (su Videniškių reguliariosios atgailos kanauninkais), Punto, Ilgyno (Kulionių k.), ir Ilgyno (Antadūrės k.) ežerus. XVII a. pab.–XVIII a. pr. Suginčių dvarą valdė Šolkovskiai. 1672 m. Danielius Šolkovskis bylinėjosi su Stanislovu Unikovskiu, Antadūrės dvarininku, dėl teisių į ežerus. 1699–1704 m. Suginčių dvaro ponai Jurgis ir Elzbieta iš Delamarsų Šolkovskiai Kazimierui Klepšai pardavė keturis ežerus. Jonas Šolkovskis Suginčių dvarą 1740 metais pardavė Mikalojui Petkevičiui, Ukmergės pavieto teisėjui, Mažeikiškių seniūnui. Tuomet Suginčių dvarui priklausė Suginčių, Gečių ir Melninkų kaimai su maždaug 150 baudžiauninkų. Melninkų kaime XVII–XVIII a. ant Suraižos upės buvo malūnas. Bent 1761–1782 m. Suginčiai priklausė Janovičiams (arba jie nuomavo dvarą). Turbūt jie (nors šaltiniai teigia, kad Michailovskiai) 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios. Pagal vyskupo Masalskio vizitacijos duomenis Suginčių dvarui 1782 m. priklausė Želvų, Šliavelių (pastarasis, matyt, trumpą laiką), Joneikiškių kaimai ir Suražkos (dab. Suraiža) vienkiemis.

1795–1881 m. Suginčių dvarą valdė Michailovskiai. 1881 m. mirus Elzbietai Michailovskai dvaras atiteko Marijai Bilevič Pilsudskai (Juzefo Pilsudskio motinai), kuri 1882 m. įkeitė dvarą Vilniaus žemės bankui. Tada dvaras turėjo 1108,67 dešimtinių žemės, jame buvo 11 pastatų. Dvarui priklausė šios vietovės: Suginčių ferma su miesteliu, Ežerys, Lisagurka, Adomiškis, Cegelnia (dab. Molinka), Naujoji Baruvka (prie Želvų ež.), Senoji Baruvka (prie Loluičių), Kazarieza, Želvykštis, Gečiai, Želvos, Joneikiškės, taip pat Želvų ir Želvykščio ežerai. 1890 m. Suginčių dvarą Vilniaus žemės bankas pardavė pulkininko dukteriai Olgai Markovai, iš kurios jį 1906 m. nupirko Vikentijus Pekarskis. Iš jo XX a. pradžioje dvarą nupirko ir pasidalijo keturi ūkininkai (Šutinys, Juodvalkis, Skinderis ir Ramonas, kiekvienas po 35 ha). Pirmojo pasaulinio karo metais dėl gyventojų neatsargumo sudegė dvaro rūmai. Kiti pastatai tvartai, klojimai, tarnų gyvenamieji namai sunyko XX amžiuje. Visos enciklopedijos ir žinynai kartoja netikslius Słownik geograficzny duomenis apie Molėtų r. Suginčius painiodami juos su Akmenės r. Suginčiais.

Gyventojai [taisyti]

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.

1970 m.^sur.^[2]

1982 m.^[3]

1987 m.^[4]

2001 m.^sur.

300

437

498

494

Žymūs žmonės [taisyti]

Suginčių bažnyčios šventoriuje 1883 m. buvo palaidota Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio motina, 1935 m. perlaidota Vilniuje, Rasų kapinėse. Taip pat bažnyčios šventoriuje palaidotas XIX a. pabaigoje čia dirbęs draudžiamos lietuvių spaudos publicistas, pasakėtininkas kunigas Juozapas Lideikis (1858–1899).

Šaltiniai [taisyti]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Suginčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 330 psl.
↑ Suginčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 459 psl.
↑ Suginčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 127 psl.