Toliūnų dvaras

Koordinatės: 55°57′59″ š. pl. 24°17′57″ r. ilg. / 55.96639°š. pl. 24.29917°r. ilg. / 55.96639; 24.29917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Toliūnų dvaras
Toliūnų dvaro vandens malūnas
Toliūnų dvaro vandens malūnas
Vieta Toliūnuose
Įkurtas 1587 m.
Bajorų giminės Majorai,
Karolis Balsevičius

Toliūnų dvaras – dvaras, buvęs Toliūnuose, Pasvalio raj, kairiajame Levens krante. Pagarsėjo 1965 m. čia filmuotu kino filmu „Niekas nenorėjo mirti“.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Toliūnų dvaras minimas 1587 m. 9 kiemais ir 10 valakų žemės. 1799 m. inventoriaus aprašyme nurodyti dvaro pastatai, koplyčia, šunidė, gyvuliai, pasėliai ir t. t. 1857 m. Toliūnų dvare veikė spirito varykla, vandens malūnas ir alaus bravoras. XIX a.-XX a. sandūroje medinis dviejų aukštų dvaro pastatas sudegė. Sudegė ir medinė koplyčia, buvusi nuo rūmų kiek į vakarus.

XVIII a. pabaigoje Toliūnų dvaras priklausė Majorų (Magjor) šeimai[2]. Švobiškio bažnyčios mirties metrikų knygoje rašoma, kad 1805 m. mirė Toliūnų malūno savininkas Andžejus Miuleris vok. Andew Müller. Sudegus dvaro rūmams, lenkų kilmės savininkas Karolis Balsevičius gyvenamas patalpas įsirengė piečiau stovėjusiame ūkiniame pastate. Pastatas buvo drėbtas iš molio tik kampai plytų mūro. Iš lauko buvo tinkuotas ir nudažytas baltai. Pastato viduje buvo parketo grindys. XX a. pradžioje pastatus ir žemę įsigijo Alfonsas Mitka Vincento. Sovietmetmečiu Pušaloto kolūkis čia laikė gyvulius, o dali žemės buvo įsigijęs ūkininkas Nevulis, kuris buvusios dvaro sodybos šiaurės vakarų kampe surentė pastatus ir čia gyveno.

Dabar Toliūnų dvaro pastatų bei želdinių neliko.

Netoli Lėvens, pro dvarą, ėjo kelias. Čia pat sodyboje prie kelio buvo bravoras. Nuolaidus Lėvens upės krantas buvo nukastas trimis terasomis, kurios matomos ir dabar. Nuo netoliese esančio kalnelio, sodu į rūmų pusę, buvę du nupilti žvyru takai. Vienas jų ėjęs upės kranto terasa tiesiog į rūmus, o kitas atokiau kranto vedęs į koplytėlę. Tarp sudegusios koplytėlės pamatų ilgą laiką stovėjo liaudies meistrų išdrožtas koplytstulpis.

Dvarą valdant K. Balsevičiui buvo įrengtas gražus Lėvens pakrantės šaltinio rentinys. Dabar versmė sunykusi ir vos pastebima.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kaimas, kuriame nuo kulkos krito D.Banionis (nuotraukos)“. panskliautas.lt. 2014-08-09. Suarchyvuotas originalas 2016-08-14. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
  2. Povilas Jašinskas, Švobiškis, Sėjėjas, 1939 m. lapkričio 1 d. (Nr.21), 2387 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pasvalio krašto muziejaus fondai, Toliūnų dvaras, 1988 m. 30-31 psl.

55°57′59″ š. pl. 24°17′57″ r. ilg. / 55.96639°š. pl. 24.29917°r. ilg. / 55.96639; 24.29917