Richtersveldas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Richtersveldas (afr. Richtersveld) – kalnuota dykuma Šiaurės Kapo provincijoje (PAR), kurioje yra daug tarpeklių, kalnų ir stulbinančių kraštovaizdžių – nuo plokščių smėlio lygumų iki aštriauolių vulkaninių kalnų. Nuo Namibijos Richtersveldą skiria Oranžinė upė. Richtersveldas yra dalis šiaurinio Namakvalando (afr. Namakwaland).
Nacionalinis parkas ir Pasaulio paveldo vietovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dykumoje yra Richtersveldo nacionalinis parkas, kurio teritorijos aukštis kinta nuo 60 m virš jūros lygio (šiaurinėje dalyje, prie Oranžinės upės) iki 1377 m Korneliberge (angl. Cornellberg) pietuose. Nacionalinis parkas buvo įkurtas 1991 m., po 18 metų trukusių derybų su vietiniais gyventojais nama, kurie ir toliau gyvena parko teritorijoje ir gano joje gyvulius. Parko plotas yra ~1625 km².
Richtersveldas yra labai sausringa vietovė, kur dėl vandens stygiaus išgyvena tik ištvermingiausi organizmai. Tačiau Richtersveldas laikomas dykumine vietove, kuri pasižymi didžiausia biologine įvairove – daug jo augalų, paukščių ir žinduolių yra endeminiai.
Turistai parko kraštovaizdžius neretai pavadina „marsietiškais“. Iš pirmo žvilgsnio vietovė atrodo dyka ir negyvenama, tačiau pažiūrėjus iš arčiau aptinkama daug dykumų organizmų, prisitaikiusių išgyventi tokiomis sąlygomis.
Vasarą oro temperatūra gali viršyti +50 °C. Lietus – itin retas įvykis.
2007 m. birželio mėn. Richtersveldo Kultūrinis ir botaninis kraštovaizdis (Richtersveld Cultural and Botanical Landscape), esantis šiek tiek piečiau Nacionalinio parko, panašaus dydžio ir panašaus grožio, buvo paskelbtas UNESCO Pasaulio paveldo vietove. Šioje vietovėje, skirtingai negu nacionaliniame parke, nekasami deimantai, todėl ji mažiau paliesta žmogaus.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klimatas yra rūstus, vidurvasarį temperatūra pakyla iki +53 °C. Naktys būna vėsios, todėl krinta didelė rasa. Unikalus teritorijos klimatas lėmė unikalių ekosistemų susidarymą.
Dėl vandens stygiaus Richtersveldo organizmai labai priklauso nuo ankstyvo ryto rūko, kurį vietiniai gyventojai vadina Ihuries ar Malmokkies. Rūkas aprūpina drėgme smulkius roplius, paukščius ir žinduolius.
Gyvoji gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Richtensveldo parke gyvena daug paukščių ir žinduolių (pvz., Stirninės antilopės, dukeriai, savaninės antilopikės, antilopės šoklės, didžiosios kudu, Hartmano kalniniai zebrai, pavianai, žaliosios markatos, karakalai, leopardai).
Parke auga 650 rūšių augalai, jis pasižymi didžiausia pasaulyje sukulentų įvairove.
Keisti augalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Richtersvelde auga nemažai keistų augalų, kokių nėra kitur. Vienas žinomiausių yra tukvis Pachypodium namaquanum Welw., kurio vietinis pavadinimas Halfmensboom ('pusės asmens medis') susijęs su tuo, kad medis išvaizda primena žmogaus figūrą – jo viršuje būna grupė storų susiraukšlėjusių lapų, kurie primena žmogaus galvą.
Šiuos medžius vietiniai nama žmonės laiko savo protėvių įsikūnijimu, pusiau žmonėmis, pusiau augalais.
Kultūrinė vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Richtersveldo teritorija apgyvendinta nama ir kitų tautų. Vietinė bendruomenė, kurios nuosavybė yra visa teritorija, Richtersveldo parką valdo kartu su Pietų Afrikos Nacionalinių parkų institucija (angl. South African National Parks; SANParks), o Pasaulinio paveldo vietovę valdo visiškai savarankiškai.
Abiejuose saugomuose rajonuose vietiniai gyventojai klajokliai toliau gyvena tradiciniu būdu. Tai paskutinė vietovė, kur KhoiKhoi (nama yra jų grupė) gyvena dar senoviškai. Anksčiau jie gyveno visoje pietvakarių Afrikoje.
