Kumtago dykuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kumtago dykuma

Kumtago dykuma (Kumutage Shamo, 库姆塔格沙漠, iš tiurk. kum 'smėlis' + tag 'kalnas') – sausringa vietovė šiaurės vakarų Kinijoje, kuri 2002 m. buvo paskelbta nacionaliniu parku. Tai Taklamakano dykumos dalis, esanti į rytus nuo Lobnoro dykumos.

Kumtago dykuma yra kitoje Kara-košuno ežero (Kara-koshun) pusėje ir į šiaurės rytus driekiasi iki Sa-chow miesto apylinkių ir Karanoro ežero (Kara-nor). Rytuose dykumos riba ties Dunhuang miestu, šiaurėje – Tian Šanis. Dykumos plotas yra virš 22,8 tūkst. km².

Pietiniame dykumos pakraštyje yra kalvų labirintas, kur kalvos išsibarsčiusios grupėmis ir netaisyklingais telkiniais. Tarp šių kalvų ir Astin-tagh yra platus platumos kryptimi orientuotas slėnis, išraižytas sausomis vagomis, ateinančiomis iš Astin-tagh kalvų. Tarp vagų varganai auga menki dykumų augalai. Vanduo juos pasiekia retai, kartais kas keli metai. Ši dykumos dalis yra palinkusi į šiaurės vakarus link Kara-koshun įdubos.
Kumtagui būdingi dideli slenkančio smėlio telkiniai, ypač palei yrančių dykumų keterų papėdes, kur smėlis dažnai susitelkia į kopas, kurių aukštis kartais siekia iki 76 m ir kurios pusiau įkopia į keterų šlaitus.

Administraciškai dykuma yra Ruoqiang (Qakilik) srityje (Sindziangas), Aksajaus Kazachų autonominėje apskrityje (Gansu) ir Dunhuango miesto (Gansu) teritorijoje.

Vykstantis dykumėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kumtago dykuma plečiasi ir grasina užimti anksčiau derlingas žemes.[1]

Kumtago dykumos plėtimasis yra rezultatas pernelyg intensyvaus nuganymo pasekmė. AFP naujienų pranešimas 2007 m. lapkrityje: „Stūksančios Kumtago dykumos kopos artinasi prie sekovinio kinų miesto Dunhuang.“[1] „Greitas Kumtago dykumos ir kitų kopų darinių plitimas grasina užpilti Jungangą ir kitas archeologines vietoves“. Kumtago dykumos plitimas yra tik dalis didelės problemos šiaurės Kinijoje, kur dabartinė dykumėjimo sparta viršija 2600 km² per metus.[2]

Siekiant sumažinti dykumėjimą Dunhuang miestas apribojo imigraciją ir apribojo naujų šulinių kasimą bei naujų fermų steigimą.[1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]