Steneboja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Steneboja (sen. gr. Σθενέβοια) – graikų mitologijos veikėja, Likijos karaliaus Jobato (anot kitos versijos, Arkadijos valdovo Afido) duktė, Proito, Tirinto karaliaus, žmona (anot Homero, Proito žmona buvusi Antaja).[1][2]

Steneboja susilaukusi trijų dukterų – Ifianasos, Ifinojės ir Lisipės. Dionisas už tai, kad atsisakiusios dalyvauti jo orgijose, suaugusias Stenebojos dukteris nubaudęs, atimdamas joms protą. Visgi Melampodas jas išgydė.[1][2]

Steneboja dėjusi pastangas suvilioti Belerofontą, kurį buvo prigaudęs Proitas, tačiau jos pastangos buvusios bergždžios – Belerofontas Steneboją atstūmęs.[1][2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Steneboja. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, p. 230.
  2. 2,0 2,1 2,2 Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 277.