Stakliškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Stakliškės
Stakliskes.JPG
Aikštė Stakliškėse
Stakliskes COA.gif

Stakliškės
Koordinatės 54°35′31″N 24°19′08″E / 54.592°N 24.319°E / 54.592; 24.319 (Stakliškės)Koordinatės: 54°35′31″N 24°19′08″E / 54.592°N 24.319°E / 54.592; 24.319 (Stakliškės)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Stakliškių seniūnija
Gyventojų skaičius 747 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: StakliškėsVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Stãkliškės
Kilmininkas: Stãkliškių
Naudininkas: Stãkliškėms
Galininkas: Stãkliškes
Įnagininkas: Stãkliškėmis
Vietininkas: Stãkliškėse
Stakliškės. UAB „Lietuviškas midus"

Stakliškės – gyvenvietė Prienų rajone, į rytus nuo Prienų, prie kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.

Stovi Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1776 m.), koplyčia ir šventoriaus vartai, yra Stakliškių vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-59052). Šalia gyvenvietės prie Verknės trykšta Stakliškių versmės.

Vietovė garsėja „Stakliškių midumi“ – Europos Sąjungoje saugomu produktu, įtrauktu į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Stakliškių miesto herbas 1792 m.

Vietovė minima kryžiuočių kelių aprašymuose nuo XIV a. pabaigos kaip visko gausus kraštas. Nuo 1513 m. – miestelis. 1549 m. LDK Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei.[4] Iki 1586 m. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia.

XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė prie Žiupos šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė VU profesorius S. Jundzilas. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas.

1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1968 m. spalio 23 d. sudaryta dabartinė gyvenvietė, kai buvo sujungtos Stakliškės I ir Stakliškės II.

1997 m. gruodžio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Stakliškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XVIII a. Stakliškių seniūnija
19191950 m. Stakliškių valsčiaus centras
19501994 m. Stakliškių apylinkės centras
1994 Stakliškių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

1375 m. Vokiečių ordinų kronikoje minimos kaip Staghelisken, 1385 m. kaip Stakelisken. Gali būti, kad vietovardis kilęs nuo bendrinio žodžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Tačiau pavardė su šaknimi stakl- nėra žinoma. Viena iš senesnių ordino minimų formų turi šaknį stakel-, kurią būtų galima kildinti iš mažybinės pavardės Stakelė ar Stakelis, kuri savo ruožtu kilusi nuo Stakė, Stakas ar Stakys, o šioji nuo krikščioniško vardo Stanislovas arba Eustachijus (trumpiniai – Stakas, Stachas). Nors ir maža tikimybė, kad 1375–1385 m. pabaigoje jau buvo krikščioniškų vardų pietų Lietuvoje, tačiau tai įmanoma.

XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Stakliškis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1901 m.*[2] 1970 m.sur.[5] 1982 m.[6] 1987 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 305 1 869 1 410 1 160 945 940 747
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Стоклишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901., 680 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Стоклишки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 763 psl. (rus.)
  4. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  5. Stakliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 277 psl.
  6. Stakliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 367 psl.
  7. Stakliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 86 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Pieštuvėnai – 5 km Nemaitonys – 11 km
Užuguostis – 6 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pikelionys – 6 km
JIEZNAS – 11 km
Gripiškės – 2 km
AUKŠTADVARIS – 13 km