Skironas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skironas (sen. gr. Σκίρων) – graikų mitologijos personažas, Poseidono sūnus (pagal kitą versiją – Pelopo). Pasakojama, kad Skironas buvęs plėšikas ir siautėjęs kelyje tarp Atėnų bei Megarų. Keliautojus Skironas versdavęs plauti jam kojas. Kai tik keliautojas pasilenkdavęs prie Skirono kojų, šis nuspirdavęs jį į jūrą. Keliautojų kūnus surydavęs didelis ir baisus vėžlys.[1][2]

Esama mito atmainos, anot kurios, Skironas buvęs Megarų karaliaus sūnus. Kai buvusi išsiųsta į Megarus, už Skirono ištekėjusi karaliaus Pandiono duktė. Tarp Skirono ir Pandiono sūnaus Niso kilusi kova dėl valdžios (Ajakas Nisui ir jo palikuonims buvo skyręs karališkąją valdžią).[1][2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Skironas. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, p. 229.
  2. 2,0 2,1 Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 277.