Siela egiptiečių mitologijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Siela (pats žmogus) egiptiečių mitologijoje sudaryta iš penkių elementų: ren, šeut, ka, ba, ak. Šie elementai panašiai taikomi ir egiptiečių dievams.

Ren[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
rn
Ren
r
n

Egiptietiškai Rn. Vardas, kuris yra tapatus jo esiniui. Suteikiamas žmogui gimus ir kol vardas bus tariamas, žmogus bus gyvas.

Tai paaiškina pastangas apsaugoti vardą, stengiantis jį kuo dažniau užrašyti. Pavyzdžiui, iš Mirusiųjų knygos kilusi graikų-romėnų kvėpavimų knygos dalis buvo skirta vardo išsaugojimui. Dažnai naudojamo vardų apvado kartušo paskirtis buvo amžinai saugoti vardą. O valstybės priešų vardai (pvz., Echnatono) buvo nutrinami nuo monumentų.

Šeut[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
šwt
Šeut
N37 w t S36

Egiptietiškai Švt. Šešėlis – visada esantis.

Žmogus negali egzistuoti be šešėlio, kaip ir šešėlis – be žmogaus. Šešėlis vaizduojamas kaip maža, visa juodai nudažyta žmogaus figūrėlė.

Ka[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
kA
Ka
kA

Egiptietiškai Ka. Vitalinis pradas. Visuotinės ir individualios gyvybės jėgos sąvoka. Skirtumas tarp gyvo ir mirusio. Psichosomatinis antrininkas. Genetinė potencija.

Ka yra širdies buveinė, kur širdis suvokiama kaip žmogaus jausmų, atminties, sąžinės, gyvybinių ir intelektualinių galių centras.

Kai ka palieka kūną, žmogų ištinka mirtis. Buvo tikima, kad sukuria Chnumas žiedžiamuoju ratu arba tėvas perduoda savo vaikui per sėklą. Egiptiečiai manė, kad ka ilgiau išsilaiko maiste ir gėrimuose. Dėl šios priežasties mirusiesiems buvo siūlomos vaišės.

Ba[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
bA
Ba
bA

Egiptietiškai Ba, daugiskaita Bau. Kūną palikusi ir į šviesą keliaujanti siela. Vaizduojama kaip paukštis su žmogaus galva, kuris atskrenda iš antkapio susijungti su ka pomirtiniame gyvenime. Ba pasirodo tik po žmogaus mirties. Ji viskas, kas padaro žmogų unikalų, panašiai kaip asmenybė.

IV amžiaus egiptiečių rašytojas Horapolonas savo traktate žodį „ba“ verčia kaip „siela“, kituose tekstuose minima „dievas“ reikšmė.

Senosios Karalystės laikais manyta, kad turi tik dievai ir mirę faraonai. Dažnai faraonų piramidės buvo vadinamos jų ba. Vėliau Viduriniosios karalystės laikais įsigalėjo požiūris, kad ba yra kiekvieno ir dar gyvo žmogaus elementas. Naujausi archeologiniai atradimai Egipte leidžia teigti, kad jau Senosios karalystės laikais visi egiptiečiai turėjo savo ba. Tik taip galima paaiškinti karalių Džosero, Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramides, atkastas netoli didžiųjų piramidžių.

Dievai turi savo ba. Dievas Ra turi net septynis ba. Dievų ba kartais yra jų šventieji gyvūnai (Ozyrio ba – avinas). Vienas dievas gali būti kito ba. Pavyzdžiui, Chnumas buvo dievo Šu ba.

Ak[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
AḪt
Ach(et)
G25 Aa1
t

Egiptietiškai reiškia „blizgantis“. Tai ka ir ba junginys, mirus fiziniam žmogaus kūnui. Tam tikra prasme galima įvardinti kaip vaiduoklį ar vėlę. Ak susijungia su dievais pomirtiniame pasaulyje. Ak yra nemirtingas ir nekintantis. Ak yra dalis Ak - ak, aks – šarvai saugojantys nuo kitų žmonių, dievų ir gyvūnų.

Vėlyvuosiuose tikėjimuose buvo manyta, kad ka po mirties pasikeičia į ak ir ba, vietoje susijungimo su ba ir tapimo ak. Buvo manoma, kad dalį laiko ak praleidžia gyvendama pomirtiniame pasaulyje prieš reinkarnuodamasi kaip ka ir gaudama naują .

Ak atsiskyrimas / ka ir ba susijungimas vyksta po mirties. Buvo atnašaujamos aukos ir ištariamas tinkamas užkeikimas, bet atsirasdavo rizika numirti dar kartą. Egiptiečių laidotuvių literatūra (Kofino tekstai, Mirusiųjų knyga) turėjo padėti išvengti „mirimo antrą kartą“ ir tapti ak.