Maašas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Egipto dievybė:
Maachas (mAHs)
Užrašymas:
U1V28W14S29
Klasė: Karo dievas
Tėvai: Ptachas ir Basta
Garbinimo centras: Taremu, Bubastis
Gyvūnas: liūtas

Egiptiečių mitologijoje Maašas (Mihos, Miisis, Mahas) – karo dievas liūtas. Pirmą kartą pasirodo Naujoje karalystėje. Manoma, kad jis buvo nevietinės kilmės. Rasta įrodymų, kad tai galėjo būti Nubijos dievo liūto Apedemako kopija. Dažniausiai buvo kreipiamasi į dievą – „Žudynių valdove“.

Vaizduojamas žmogumi liūto galva, retkarčiais su dviguba Egipto karūna, laikantis peilį. Kartais vaizduojamas šalia lotusų puokštės, tačiau taip pat buvo vaizduojamas ir naikinantis grobį.

Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas užrašomas liūto hieroglifu, reiškiančiu išdidumą, jėgą, galią, kadangi šios savybės buvo priskiriamos liūtui. Dievai ir deivės liūtai buvo siejami su faraonais, buvo Egipto globėjais. Buvo laikomas Bastos, Žemutinio Egipto globėjos, sūnumi ir Egipto globėju. Kulto centrai buvo Leontopolis ir Per-Bastas, kadangi buvo Bastos sūnus. Jo tėvu laikomas Ptachas arba Ra (tuo metu jau Atumas ir Ra buvo susilieję į vieną dievą Atumą-Rą). Buvo manoma, kad kiekvienos Ra naktinės kelionės metu jis kaudavosi su savo tėvo priešu Apopu. Maašo epitetai: „Žudinių viešpats“, „Peilio valdytojas“, „Raudonasis dievas“. Leontopolyje prijaukinti liūtai buvo laikomi Maašo šventykloje.