Psichosomatika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Psichosomatika (gr. ψυχή 'siela, dvasia' + σῶμα 'kūnas') – reiškiniai, kai psichologiniai poveikiai ir procesai tiesiogiai veikia organizmo fiziologinius procesus (ir gali sukelti patologinius pokyčius bei ligas).

Idėja apie psichosomatiniais reiškinius grindžiama psichosomatinė medicina.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Psichosomatikos teoriją pagrindė Melita Mitšerlich, o jos pirmtaku laikomas Georgas Grodekis.

Klinikiniai pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Psichosomatinių susirgimų pavyzdžiai yra tokie:

  • (kūno) susirgimai, sąlygojami biopsichosocialinių aspektų (vėžys)
  • fiziologiniai funkciniai sutrikimai kaip lydinčios emocijų bei konfliktų pasekmės
  • hipochondrija: įsitikinimas, kad yra sergama arba perdėtas, ligotas rūpinimasis savo sveikata, įvairūs skundimaisi (pvz., būtais ir nebūtais skausmais)
  • psichologinės pusiausvyros nebuvimas ir jo sąlygojami sutrikimai (antsvoris, rūkymas)
  • psichiniai sutrikimai, eventualiai sąlygojami ir fizinių: neurotiniai sutrikimai, asmenybės sutrikimai, reaktyvieji sutrikimai.