Psichosomatika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psichosomatika (gr. ψυχή 'siela, dvasia' + σῶμα 'kūnas') – reiškiniai, kai psichologiniai poveikiai ir procesai tiesiogiai veikia organizmo fiziologinius procesus (ir gali sukelti patologinius pokyčius bei ligas).
Idėja apie psichosomatiniais reiškinius grindžiama psichosomatinė medicina.
Istorija [taisyti]
Psichosomatikos teoriją pagrindė Melita Mitšerlich, o jos pirmtaku laikomas Georgas Grodekis.
Klinikiniai pavyzdžiai [taisyti]
Psichosomatinių susirgimų pavyzdžiai yra tokie:
- (kūno) susirgimai, sąlygojami biopsichosocialinių aspektų (vėžys)
- fiziologiniai funkciniai sutrikimai kaip lydinčios emocijų bei konfliktų pasekmės
- hipochondrija: įsitikinimas, kad yra sergama arba perdėtas, ligotas rūpinimasis savo sveikata, įvairūs skundimaisi (pvz., būtais ir nebūtais skausmais)
- psichologinės pusiausvyros nebuvimas ir jo sąlygojami sutrikimai (antsvoris, rūkymas)
- psichiniai sutrikimai, eventualiai sąlygojami ir fizinių: neurotiniai sutrikimai, asmenybės sutrikimai, reaktyvieji sutrikimai.