Nunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Nuno atvaizdas

Nunas (Naunetė, Naun; „vadeningasis, paslankusis“) egiptiečių mitologijoje – dievybė, pirmykščių vandenų, pasaulinio okeano ir pirmykščio Chaoso įpavidalinimas. Tat visų dievų Tėvas ir Motina tuo pat metu.

Terminas hieroglifais
Nwn
Nun
W24 W24 W24
N1
N35A
Graikų k. Νουν, Νουνέτ

Vaizduojamas pirminių vandenų pavidalu. Kosmose jį atspindi naktinė Duato pusė, į kurią nusileidžia „mirusios“ žvaigždės.

Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nunas – nenusakomas, nesuvokiamas ir negarbinamas.

Savo ruožtu Hermopolio religiniame spekuliatyviniame mokyme apie ogdoadą Nunas ir jo moteriškos lyties antrininkė Naunetė, kuri įkūnija pirmykštį okeaną kaip vieną iš Visatos pradmenų ir pirminių elementų.

Mitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak kosmogoninių ir teogoninių mitų, iš Nuno atsirado visata, dievai ir žmonės.

Pasaulio sukūrimo mito Heliopolio variante sakoma: „Aš (Ra), sukūriau Žemę ir Dangų iš Nuno, iš nebūties“.

Senovės egiptiečių panteone Nunas buvo sukurtoji dievybė, kurią stengtasi konkretizuoti senovės egiptiečių mitografijoje, nurodant jos vietą ir vaidmenį dievų šeimoje, pvz., eschatologiniame mite „Žmonių sunaikinimas“ Ra laiko Nuną dievų sueigos pirmininku, vadina jį „vyriausiasis iš dievų, iš kurio esu kilęs“. Nunas atsako: „Sūnus mano Ra, dievas, kuris yra didingesnis už savo kūrėją, už tuos, kas jį sukūrė“. Tai rodo, kad Nunas nepretenduoja į aukščiausią dievų panteono vietą.