Atumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės Egipto dievybė:
Atumas (tm)
Atum.svg
Užrašymas:
t
U15
A40
Klasė: Demiurgas
Sutuoktinis: Jusasetė
Palikuonys: Šu, Tefnut
Garbinimo centras: Heliopolis
Gyvūnas: Skarabėjas
Dangaus kūnas: Vakaro Saulė

Atumas (Atem, Atama, Atom, Tem) egiptiečių mitologijoje – archajiškas Saulės dievas. Vardas reiškia tobulumą bei pilnatvę. Jis vienas iš didžiosios dievų devyniukės (paut neteru) monada. Etimologiškai siejasi su veiksmažodžiais nebūti ir būti viskuo.

Atumą vaizduoja besileidžianti ir naktinė Saulė. Ikonografijoje dažniausiai vaizduojamas kaip vyras su dviguba (Aukštutinio ir Žemutinio Egipto) karūna ant galvos.

Kultas[taisyti | redaguoti kodą]

Savo antbūtišku pavidalu tūno Nun gelmėse, kaip nemąstoma ir nenusakoma emanacijų sėkla. Pakilimas iš Nun reiškia kosmogonijos pradžią, dvasinės šviesos pasirodymą, sukuriant pirmąją triadą.

Kaip Būčiai ir Intelektui tapatus kūrėjas Atumas pasirodo Ra Atumo pavidalu kaip pirmapradė kalva, Benbeno akmuo Heliopolyje. Nun gelmėse jis reiškia Atumo – ŠuTefnut trejybę, reiškiančią visuminės pilnatvės – laiko pilnatvės (neheh) – amžinybės (džet) triadą arba visaties – gyvenimo – tiesos triadą.

Demiurgo vaidmuo ypač akcentuojama Heliopolio religiniame spekuliatyviniame mokyme apie eneadą, kur teigiama, kad Ra Atumas „pats save sukūrė“ iš pirmapradžio chaoso, „iš Nuno ir iš nebūties“, o paskui sukūrė visą dievų devynetą (paut neteru).

Iš pradžių ypač garbintas Heliopolyje kaip pasaulio kūrėjas ir viešpats, tačiau vėliau imtas garbinti ir Hermopolyje bei kituose Aukštutinio ir Žemutinio Egipto miestuose.

Vykstant sinkretizmo procesui, Atumas susiliejo su Ptachu, Horu, Chepriu ir kt. dievais, o glaudžiausiai – su Ra, ir atsirado vienas saulės dievas Ra Atumas.

Mitai[taisyti | redaguoti kodą]

Atumas, kaip saulės dievas, yra susijęs su anuo pasauliu, naktį nusileidžia į požemį. Mirusiųjų knygos 125 sk. Atumas minimas kaip vienas iš pomirtinio teismo kolegijos narių. Vikiteka