Anubis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis - apie dievybę. Apie šiai dievybei skirtą administracinį vienetą, žiūrėkite Anpu (nomas)
Senovės Egipto dievybė:
Anubis (inpw)
Anubis standing.svg
Užrašymas:
i n
p
w E16
Klasė: Gamtos dievybė
Globoja: pomirtinį pasaulį
Tėvai: Neftidė ir Setas
Sutuoktinis: Anput
Palikuonys: Kebechetė
Garbinimo centras: Kinopolis, Likopolis
Gyvūnas: šakalas

Anubis (Anpu „aukso aušra“, Anup, Anop) (graik. Anoubis, Anoubidos) egiptiečių mitologijojepomirtinio pasaulio dievas, balzamavimo viešpats, įsteigęs laidotuvių ritualą, pirmasis paruošęs Ozyrio mumiją. Dievo vardas Anubis reiškia „puvimas“.

Pagal vienus šaltinius, jo tėvas buvo Setas, motina – Neftidė, pagal kitus – tėvas Ozyris, o motina Izidė. Vadinamas ketvirtuoju Ra sūnumi. Vėliau tampa Ozyrio svitos nariu.

Vaizduojamas žmogaus kūnu su juodo šakalo galva.

Kultas[taisyti | redaguoti kodą]

Anubio statula

Kadangi Anubis asocijuojamas su tikėjimu apie širdies svėrimą, buvo laikomas pomirtinio pasaulio – Duato – vartų saugotoju, mirties uždangos saugotoju. Buvo manoma, kad jis saugo sielas, kol jos keliauja iki teismo vietos, todėl laikomas pražuvusių sielų globėju (tarp jų ir našlaičių). Jis taip pat ir laidotuvių dievas, identitetas susiliejo su Vepvavetu, panašiu šakalo galva dievu, kuris buvo siejamas su laidojimo ritualu. Vepvavetas buvo garbinamas Aukštutiniame Egipte, o Anubis – Žemutiniame Egipte.

Anubis savo šuniška nosimi apuosto žmones ir tik tyrai kvepiančius praleidžią į Mirusiųjų karalystę. Manoma, kad tai viena iš priežasčių, kodėl egiptiečiai dėdavo į mirusiojo kapą kvepiančių žolelių

Commons-logo.svg Vikiteka: Anubis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka