Raumuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raumenys
Skersaruožių raumenų sandara
Žmogaus pagrindiniai raumenys

Raumenys (lot. musculi) – aktyvioji judamojo aparato dalis. Pagrindinė raumenų funkcija yra susitraukinėjant judinti vidines ir išorines kūno dalis.

Struktūra ir funkcionavimo principai[taisyti | redaguoti kodą]

Raumenys yra sudaryti iš raumeninio audinio. Skiriami trys raumenų tipai: skersaruožiai raumenys, lygieji raumenys ir širdies skersaruožiai raumenys. Raumeninė ląstelė yra vadinama miocitu. Širdies raumens – kardiomiocitu. Raumenų ląstelių citoplazma yra vadinama sarkoplazma, plazminė membrana- sarkolema. Miocitai, priklausomai nuo audinio tipo, gali būti ruožuoti ir neruožuoti, cilindriški ir verpstės formos. Raumenims susitraukiant didelę reikšmę turi kalcio jonai. Susitraukti raumenims padeda įvairūs baltymai, tarp kurių svarbiausi – aktinas ir miozinas. Ruožuotiesiems raumenims susitraukti yra reikalingas nervinis impulsas, ateinantis neuronu iš CNS. Tuo tarpu lygieji raumenys susitraukia nevalingai, juos kontroliuoja hormonai.

Skirtingų raumenų tipų raumenys atlieka skirtingas funkcijas: skersaruožiai raumenys yra susiję su aktyvių žmogaus judėjimu, tuo tarpu lygieji raumenys susitraukdami padeda atlikti žmogaus „vidines“ funkcijas, tokias kaip virškinimą, kvėpavimą, šalinimą ir t. t. Širdies raumens funkcija – varinėti kraują po visą organizmą.

Žmogaus kūno pagrindiniai raumenys[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas sveikas žmogus turi virš 600 raumenų, kurie sudaro apie 40% vyrų kūno masės ir 23% moterų kūno masės. Raumeningumas priklauso nuo gyvenimo būdo: postindustrinių visuomenių nariai mažiau juda ir vartoja vienpusiškesnį daug angliavandenių ir riebalų turintį maistą, negu gamtoje gyvenančios tautos, ir dėl to yra mažiau raumeningi. Kartu su nervų sistema raumenys sunaudoja daugiausia kūno energijos, nes atlieka mechaninį darbą.

Didžiausias raumuo yra platusis nugaros raumuo, stipriausias – kramtymo raumuo (musculus masseter), aktyviausi raumenys yra akių raumenys.

  • Didysis krūtinės raumuo (musculus pectoralis major)
  • Dvigalvis žasto raumuo (musculus biceps brachii)
  • Kaktinis raumuo (musculus frontalis)
  • Sukamasis galvos raumuo (musculus sternocleidomastoideus)
  • Išorinis įstrižinis pilvo raumuo (musculus obliguus externus abdominalis)
  • Tiesusis pilvo raumuo (musculus rectus abdominalis)
  • Siuvėjo raumuo (musculus sartorius)
  • Tiesusis šlaunies raumuo (musculus rectus femoris)
  • Dvigalvis šlaunies raumuo (musculus biceps fermoralis)
  • Keturgalvis šlaunies raumuo (musculus quadriceps femoralis)
  • Dvilypis blauzdos raumuo (musculus gastrocnemius)
  • Didysis sėdmens raumuo (musculus gluteus maximus)
  • Platusis nugaros raumuo (musculus latissimus dorsi)
  • Trigalvis žasto raumuo (musculus triceps brachii)
  • Deltinis raumuo (musculus deltoideus)
  • Trapecinis raumuo (musculus trapezius)
  • Didysis apvalusis raumuo (musculus teres major)

ir kt.

Raumenų klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal forma raumenys skirstomi į:

  • Platieji raumenys. Šių raumenų ilgis ir plotis yra daug didesnis negu storis. Sausgyslinė raumenų dalis taip pat plati ir plokščia, sudaranti ploną plokštelę. Platieji raumenys atlieka ne tik judamąją, bet ir atraminę bei apsauginę funkcijas. Daugiausia išsidėstę liemenyje.
  • Trumpieji raumenys. Tai trumpi ir stori raumenys, jų ilgis ir plotis mažai susitraukia. Jie išsidėstę ten kur judesių amplitudė nedidelė (pvz., tarp stuburo slankstelių ataugų).
  • Ilgieji raumenys. Tai ilgi ir ploni, dažniausiai verstiniai raumenys. Jie yra išsidėstę galūnėse. Tvirtinimosi prie kaulo plotas mažas, praeina pro vieną ar kelis sąnarius.

Pagal sandaros sudėtingumą raumenys skirstomi į:

  • Paprastieji raumenys. Tai raumenys sudaryti iš vieno pilvelio iš dviejų sausgyslių. Prisitvirtinę prie dviejų kaulų.
  • Sudėtingieji raumenys. Tai raumenys turintys keletą pilvelių ir sausgyslių. Prisitvirtinę prie daugiau negu dviejų kaulų.

Pagal raumeninių skaidulų kryptį raumenys skirstomi į:

  • Verpstiniai raumenys. Tai ilgieji raumenys, kuriuose raumeninių skaidulų pluoštai lygiagretūs, eina išilgai pilvelio. Skaidulų pluoštai prie sausgyslių prisitvirtina lygiai iš visų pusių.
  • Pusplunksniai raumenys. Šių raumenų skaidulos prisitvirtina tik prie vienos sausgyslės pusės.
  • Plunksniniai raumenys. Šių raumenų skaidulų pluoštai pilvelyje eina įstrižai ir prisitvirtina prie sausgyslės iš abiejų pusių kampu.
  • Žiediniai raumenys. Šie raumenys išsidėst3 apie kūno angas, kurias susitraukdami susiaurina.
  • Vėduokliniai raumenys. Šių raumenų skaidulos eina išsisklaidydamos kaip vėduoklė. Tai platieji raumenys lemiantys judesių įvairumą.

Raumenų funkcionavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Bet koks kūno judesys įvyksta dėl nervinių impulsų sklidimo ir jų perdavimo į raumeninę skaidulą. Bandymais įrodyta, kad perpjovus nervą, jungiantį raumenis su smegenimis, raumuo tampa neaktyvus, degeneruoja ir pakeičiamas jungiamuoju audiniu. Taip pat degeneruoja ir nervinės ląstelės, netekusios ryšio su vykdomuoju organu (raumenimis). Ryšys tarp raumenų ir nervų palaikomas per nervines galūnes, išsidėsčiusias ant raumeninių skaidulų. Signalas, siunčiamas į raumenis, prasideda galvos smegenų žievėje, praeina nugaros smegenų pilkosios medžiagos priekinius ragus. Neuronai, kurie perduoda valingus signalus, yra dideli ir piramidės formos, todėl vadinami piramidinėmis ląstelėmis. Nugaros smegenyse įvyksta pirmasis signalo perdavimas, nes piramidinės ląstelės susijungia su motoriniais neuronais sinapsėje. Įvykus perdavimui, impulsas toliau sklinda į vykdomąjį organą per antrąją sinapsę. Motoneurono atauga ant raumeninės skaidulos išsidėsto trimis šakelėmis. Taip susiformuoja nervinė raumeninė sinapsė – vadinama motorine plokštele, per kurią raumuo gauna įsakymą susitraukti. Nervinė raumeninė sinapsė beveik niekuo nesiskiria nuo sinapsės tarp nervinių ląstelės ataugų. Vienintelis skirtumas tik, kad raumeninės skaidulos apvalkalėlis sinapsės srityje sudaro daugybę klosčių, tokiu būdu padidėja sinapsės paviršiaus plotas. Aplink sinapsę išsidėsto raumeninės skaidulos branduoliai ir kiti organoidai. Šis palyginus nesudėtingas darinys perduoda valingą signalą iš smegenų žievės į raumenį, ir įvyksta raumens susitraukimas.

Raumenų darbas[taisyti | redaguoti kodą]

Raumenų darbas skirstomas į statinį ir dinaminį. Statinis darbas reikalingas vertikaliai kūno padėčiai arba tam tikrai pozai palaikyti. Atlikdami statinį darbą raumenys nei sutrumpėja, nei pailgėja, o tik įsitempia. Atliekant dinaminį darbą, kai nėra pasipriešinimo jėgos, per sąnarį vyksta judesys. Dinaminis darbas gali būti nugalintis ir pasiduodantis. Nugalintis darbas atliekamas tada, kai raumenims susitraukus, pakeliama kūno dalis ar svoris. Pasiduodanti darbą raumenis atlieka tada, kai susitraukęs raumuo pamažu įsitempia, jo jėga mažėja ir kūno grandis, veikiama kūno svorio, nusileidžia žemyn. Ši darbo forma labai svarbi judesių plastiškumui, sklandumui.

Tie patys raumenis gali atlikti įvairų darbą. Pvz., atitraukiant žastą, deltinis raumuo atlieka nugalintį darbą, o iš lėto nuleidžiant ranką – pasiduodantį darbą. Vienai grupei atliekant nugalintį darbą, kita, antagonistų grupė, atlieka pasiduodanti darbą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka