Bronza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Statula išlieta iš bronzos.
Commons-logo.svg Vikiteka: Bronza – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Bronza yra vario ir alavo lydinys (santykiu maždaug 8:1). Taip pat į lydinį dažnai įmaišoma cinko ar švino.

Atsižvelgiant į pagrindinį legiravimo elementą, bronzas įprasta skirstyti į dvi grupes:

Alavinė bronza yra seniausia, geriausių mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių, kadangi joje yra alavo, dvigubai brangesnė už žalvarį.

Bronzos amžius pavadintas dėl prasidėjusio dažno šio lydinio naudojimo.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Bronzos atradimas leido žmonėms sukurti metalinius daiktus, kurie buvo daug geresni už prieš tai turimus. Įrankiai, ginklai, šarvai ir keletas statybinių medžiagų, kaip dekoracinės plytelės, padarytos iš bronzos buvo stipresnės ir patvaresnės negu akmuo ir varis. Pradžioje, bronza buvo pagaminta iš vario ir arseno - tai arseninė bronza. Vėliau buvo naudotas alavas. Alavo bronza buvo geresnė už arseno, nes lydymo procesas buvo paprastesnis ir lengviau buvo sukurti tvirtą lydinį. Taip pat, alavas, kitaip negu arsenas, nėra toksiškas.

Seniausi bronzos lydiniai iš alavo datuojami iki vėlyvojo IV tūkst. pr. m. e. Susoje (Iranas) ir keletas senovinių vietovių Kinijoje, Luristane (Iranas) ir Mesopotamijoje (Irakas).[reikalingas šaltinis]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]