Petras Smilgys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Petras Smilgys (g. 1970 m. rugsėjo 22 d. Mažeikiuose) – kunigas kanauninkas, kanonistas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų (KTF) dėstytojas (lektorius, docentas), buvęs VDU KTF dekanas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19851988 m. studijavo Klaipėdos žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikume, 1988–1990 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos (dab. LŽŪU) Ekonomikos fakultete, vėliau – Telšių kunigų seminarijoje. 1997 m. Romos Popiežiškajame Laterano universitete baigė podiplomines studijas, kanonų teisės licenciatas. 2002 m. Popiežiškajame Laterano universitete apgynė daktaro disertaciją, kanonų teisės daktaras.

19972005 m. Klaipėdos universiteto, Telšių kunigų seminarijos dėstytojas, 20022005 m. Šv. Antano religijos studijų instituto prie VDU Katalikų teologijos fakulteto lektorius, nuo 2006 m. VDU Teisės instituto (dab. VDU TF) lektorius. Dėstomi dalykai – Bažnytinė teisė, Teisininko etika, Romėnų teisė[1], nuo 2006 m. einantis docento pareigas, nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas, vienas iš Kauno kunigų seminarijos vadovų[2]. Kanauninkas. Paaiškėjus kunigo Petro Smilgio santykiams su „ilgamete“ drauge, jog tuometinis VDU KTF dekanas su ja įsigijo bendrą butą ir kartais net likdavo pas ją nakvoti[3] (pasak spaudos, esą jis ne vienerius metus gyvenęs su savo „mylimąja“ i kad netgi tapęs ir draugės skyrybų su pirmuoju vyru priežastimi[4], tačiau šio fakto nepripažino, tuo abejojo ir arkivyskupas S. Tamkevičius; pasak jo, „ir kunigas, ir vyskupas gali kur nors apsilankyti, pasisvečiuoti“)[5], Kauno arkivyskupijoje, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pradėjo bažnytinį vidaus tyrimą. Paties Smilgio prašymu VDU senatas suspendavo jo, kaip Katalikų teologijos fakulteto dekano, įgaliojimus neribotam laikui (VDU KTF dekaną tvirtina Vatikanas). Po tyrimo S. Tamkevičius dekretu P. Smilgiui uždraudė Kauno arkivyskupijoje eiti kunigo pareigas (t. y. aukoti Šv. Mišias, klausyti išpažinčių etc.), be to, kaip Katalikų teologijos fakulteto didysis kancleris, uždraudė P. Smilgiui Kaune skaityti paskaitas[6]. Akademinėje bendruomenėje bei sielovadinėje veikloje laikomas vienu iš šiuolaikiškų katalikų dvasininkų bei pedagogų.

Trejus metus buvo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios[7], vėliau – Salantų parapijos klebonas, Skaudvilės (Tauragės rajonas) Šv. Kryžiaus parapijos rezidentas[8]. Telšių vyskupijos katedros kapitulos narys[9].

Mokslinių tyrimų kryptys – bažnytinių teismų istorinis aspektas, valstybės ir Bažnyčios santykiai. Paskelbė 6 mokslines publikacijas ir parengė metodinę mokymo priemonę[10].

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Katechetika Lietuvos mokykloje 2000-ųjų metų Jubiliejaus išvakarėse // Lietuvos mokykla: praeitis, dabartis, ateitis: mokslinės konferencijos medžiaga,- Klaipėda, 1997 m. lapkričio 20-21 d. – Klaipėda, KU leidykla, 1997.-P.103-104;
  • Teismai Katalikų Bažnyčios (Lotynų apeigų) gyvenime//Religijos mokslo žurnalas SOTER, 1999, Nr. 1 (29) p. 24 – 30; ISSN 1392-74-50;
  • Du Teisės Kodeksai Katalikų Bažnyčioje // Religijos mokslo žurnalas SOTER, – 1999, Nr. 2 (30), p.106 – 113; ISSN 1392-74-50;
  • Bažnytinio teismo procesas: kai kurie apeliavimo ypatumai bažnytinėje teisėtvarkos sistemoje//Tikėjimas ir kultūra. Klaipėdos universiteto mokslinio žurnalo Tiltai priedas Nr. 15. Klaipėdos universitetas, 2003, p. 143–159; ISSN 1648-3979.
  • Interdiktas // Religijos mokslo žurnalas SOTER, – 2003, Nr. 11 (39), p.55-61; ISSN 1392-74-50;
  • Vyskupų Konferencijos 1983 m. Kanonų teisės Kodekse (I) // Religijos mokslo žurnalas SOTER, – 2005, Nr. 16 (44), p.33 – 44; ISSN 1392-74-50
  • Bažnyčios administracinė struktūra//Vytauto Didžiojo universitetas. – Kaunas, 2005. – 86 p; ISBN 9955-12-117-3.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]