Odrisidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Βασίλειον Ὀδρυσῶν
Basileion Odrison
Odrisidų karalystė
konfederacija
Romos imperijos klientė 11 BC-46 m.
Blank.png
460 m. pr. m. e. – 46 m. Blank.png
Location of Odrisidų karalystė
Odrisidų karalystė
Sostinė Seutopolis (nuo IV a. pr. m. e.)
Politinė struktūra konfederacija
Romos imperijos klientė 11 BC-46 m.
Istorija
 - Įkūrimas 460 m. pr. m. e.
 - Konsolidacija 460-347 m. pr. m. e.
 - Makedonijos vasalė 347–149 m. pr. m. e.
 - Astajų linija 149–11 m. pr. m. e.
 - Romos klientė 11 m. pr. m. e.-46 m.
 - Prijungta prie Romos 46 m. m.

Odrisidai – senovinė dinastija, valdžiusi didžiumą Trakijos istorinio regiono dabartinės Turkijos Europinėje dalyje, Graikijos šiaurės rytuose ir Bulgarijoje. Taip vadinta ir jų sukurta Odrisidų karalystė (gr. Βασίλειον Ὀδρυσῶν). Dinastijos kūrėjai buvo trakų odrisų (gr. Οδρύσαι) gentis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Odrisai buvo viena didžiausių trakų genčių, gyvenanti derlingose lygumose Hebrus upės baseine. Pro jų teritorijas tekėjo ir Arteskus.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Trakija iki Orontidų

Odrisai pradėjo valstybės konsolidaciją apie 460 m. pr. m. e., iš regiono atsitraukus Achemenidų imperijai. Jiems vadovavo karalius Teres (460–445), kuris sparčiai plėtė teritorijas, pajungdamas įvairias trakų gentis. Tai buvo karalystės pradžia. Ankstyviausiuoju etapu karalystė plėtėsi labai sparčiai, ir pirmieji valdovai kontroliavo teritorijas tarp Juodosios, Mamuro jūrų ir Dunojaus. Šiaurės vakaruose Odrisidai siekė užkariauti kalniečių tribalų gentis, o taip pat neretai patirdavo jų antpuolius.

Apie 360 m. pr. m. e. sandūroje, mirus valdovui Cotys, karalystė suskilo į tris dalis: rytinę, vakarinę ir vidurinę. Stipriausia liko rytinė Trakija. Jos karalius Cersobleptas (359–341) vėl bandė užvaldyti visas trakų gentis. Tačiau Pilypas II iš Makedonijos nukariavo Trakijos karalystes apie 347 m. pr. m. e., paversdamas ją savo vasale, ir makedonai valdė ją pusantro šimto metų.

Tačiau trakai išsaugojo savo autonomiją ir valdovų liniją. Diadochų laikais Odrisidai ėmė kovoti dėl nepriklausomybės nuo Makedonijos. Seuthes III praktiškai valdė nepriklausomai, ir pastatė naują sostinę graikišku pavyzdžiu – Seutopolį. Netrukus po to Odrisidai patyrė keltų antpuolius iš šiaurės, kuomet šie atėjūnai įkūrė Tylio karalystę. Tai sukėlė šalyje suirutę.

II a. pr. m. e. II pusėje, Makedonijai nusilpus dėl Makedonijos karų, Odrisidų karalystė vėl atgimė. Tuo metu joje įsitvirtino nauja dinastinė linija Astajai (lot. Astaean). Tuo pat metu dalį trakų užvaldė sapajai lot. Sapaean. Kuomet 11 m. pr. m. e. mirė Astajų valdovas, Augustas pavertė Trakiją Romos kliente ir suvienijo, atiduodamas visą valdžią Sapajams. Tai įvyko dėl to, kad Astajų valdovas Reskuporis II (lot. Rhescuporis) suteikė pagalbą Pompėjui ir Cezariui, o vėliau rėmė respublikos armijas prieš Oktavianą ir Antonijų per paskutines Romos respublikos dienas. Žinomi Raskuporio įpėdiniai buvo įklimpę į politinį skandalą ir buvo nužudyti kaip jų romėnai vadai. Augusto remiamas, į valdžią atėjo Roimetalkas (lot. Roimētalkēs).

Bulgarija-orn.png
Bulgarijos istorija
Trakai (Odrisidai)
Romos imperija (Trakija)
Bizantijos imperija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Dulo klanas > Komitopuliai
Bizantijos imperija
Antroji Bulgarijos imperija
Asenai > Terterai > Šišmanai
Osmanų imperija
Rumelijos, Silistros, Edirnės ejaletai
Bulgarijos karalystė
Saksai-Koburgai ir Gota
Balkanų karai
Bulgarijos Liaudies Respublika
Bulgarija

Kai 46 m. žmona nužudė Trakijos karalių Roimetalką III, Odrisidų valstybė nustojo egzistuoti ir galutinai prijungta prie Romos imperijos. Ji paversta Trakijos provincija.

Valdovų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ankstyvieji valdovai:
    • Teres I 460–445
    • Sparatocos 450–431
    • Sitalces 431–424
    • Seuthes I 424–410
    • Amadocus I 408–389
    • Seuthes II 405–387, kartu su Amadocus
    • Hebryzelmis 387–383
    • Cotys I 384–359
  • Suskilimas:
    • Rytinė Trakija: Cersobleptes 359–341
    • Vakarų Trakija: Berisades 359–352, Cetriporis 356–351
    • Vidurinė Trakija: Amatokos II 359–351, Teres II 351–342
  • Suvienijimas ir krizė:
    • Seuthes III 331–300
    • Cotys II 300–280
    • Raizdos 280- ?
    • Cotys III apie 270
    • Rhescuporis I 240–215
    • Seuthes IV 215–190
    • Pleuratus 213–208
    • Amatokos III apie 184
    • Cotys IV 171–167
  • Astajų linija
    • Teres III apie 149
    • Beithys ? – 120
    • Cotys V 120 – ?
    • Sadalas I 87–79
    • Cotys VI 57-48
    • Sadalas ΙΙ 48–42
    • Sadalas ΙΙΙ 42–31
    • Cotys VII 31–18C
    • Rhescuporis II 18–11 m. pr. m. e.
  • Sapajų linija
    • Cotys I ?-48 m. pr. m. e.
    • Rhescuporis I 48-41
    • Cotys II 42–15
    • Rhoemetalces I 15 m. pr. m. e – 12
    • Rhescuporis II 12–19 (vakarų Trakija)
    • Cotys III 12–19 (rytų Trakija)
    • Rhoemetalces II 19–26
    • Rhoemetalces III 26–46

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Trakijos Valdovų sąrašai