Aurunkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aurunkai (lot. Aurunci, gr. ausones) – italikų gentis, prieš įsigalint Romai gyvenusi į pietryčius nuo Romos. Maždaug IV a. pr. m. e. nukariauta ir sunaikinta romėnų.[1][2]

Aurunkai priklausė oskų etninei ir kalbinei grupei. Aurunkai gyveno į pietus nuo volskų, Lacijaus ir Kampanijos sandūroje, tarp Liri ir Volturno upių. Jų sostinė buvo Suessa Aurunca.[2] Priešistoriniais laikais kol aurunkai nebuvo išstumti iš Kampanijos samnitų ir sidicinų, jų gyvenama teritorija buvo žymiai platesnė ir tęsėsi iki pat Kampanijos lygumos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Carl Waldman, Catherine Mason. „Encyclopedia of European Peoples“. Infobase Publishing, 2006 m. ISBN 978-1-4381-2918-1
  2. 2,0 2,1 https://www.britannica.com/topic/Aurunci