Lietuvos rusai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos gyventojų tautinė
sudėtis 2012 m.
Tauta Procentai
Lietuviai
  
83.7 %
Lenkai
  
6.6 %
Rusai
  
5.3 %
Kiti
  
4.4 %
Rusų procentas Baltijos šalyse 2000 ir 2001 m.
Rusų ansamblis „Treščiotki“ (Lentvaris)

Lietuvos rusai – trečia pagal gausumą tautinė mažuma Lietuvoje, sudaranti 5,3 % šalies gyventojų (2012 m.). [1] Dauguma jų gyvena didesniuose miestuose: Vilniuje (14,0 % miesto gyventojų), Klaipėdoje (21,3 %), Kaune (4,4 %). Dominuojanti tauta rusai yra Visagine, kur sudaro 52,4 % gyventojų (2001 m.). Kaimiškose vietovėse dažniau gyvena rusai sentikiai – Jonavos, Zarasų, Molėtų, Švenčionių rajonuose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji rytų slavai Lietuvos teritorijoje apsigyveno dar viduramžiais. Tai buvo daugiausia pirkliai ir amatininkai. XVII a. čia pradėjo keltis sentikiai, persekioti savo tėvynėje. Daugiau rusų ėmė keltis po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo kai didžioji Lietuvos dalis, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. Rusai buvo paskirti į dalį valdžios postų, nors daugiausia valdžioje dominavo lenkai. Rusai kėlėsi į Vilnių, Kauną, o Zarasai (tada vadinti Novoaleksandrovsku) tapo populiariu imperijos kurortu. Po 1863 m. sukilimo rusų imigracija dar labiau sustiprėjo. Daugumą to meto imigrantų sudarė kariškiai, valdininkai ir jų šeimų nariai.

1897 m. Lietuvoje gyveno 5,1 % rusų, 19141917 m. – 5,9 %, 1923 m. – 2,5 %, 1939 m. – 3,4 %.

Pirmojo pasaulinio karo metu dalis rusų pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau, susikūrus nepriklausomai Lietuvai su laikinąja sostine Kaune, į buvusias Vilniaus ir Kauno gubernijas grįžo nemažai rusų, gimusių šiuose kraštuose. Be to, atvyko ir daugiau emigrantrų iš Rusijos, ieškančių prieglobsčio nuo bolševikinio teroro. Naujieji atvykėliai dažniausiai buvo išsilavinę, intelektualūs žmonės, kvalifikuoti specialistai. Dėl to kultūrinis tarpukario Lietuvos rusų gyvenimas suaktyvėjo. Veikė rusų pradinės mokyklos ir gimnazijos, susikūrė įvairios rusų visuomeninės organizacijos, buvo leidžiami rusiški laikraščiai.

Nauja rusų imigracijos banga prasidėjo sovietinės okupacijos metais – į LSSR siųstas karinis personalas, įvairių sričių specialistai. Daug rusų atvyko „broliškų statybų“ metu (pvz., statant Ignalinos AE, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą). Didelė dalis čia atsiųstų darbuotojų, karininkų išėję į pensiją pasilikdavo gyventi Lietuvoje dėl geresnių pragyvenimo sąlygų nei didžiojoje SSRS dalyje. 1959 m. rusų procentas šalyje buvo 8,5 %, 1979 m. – 8,9 %, 1989 m. – 9,4 %. Pastarojo surašymo duomenimis 37,5 % iš jų mokėjo lietuvių kalbą. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją, todėl jų bendras procentas sumažėjo ir užleido vietą lenkų tautinei mažumai.

Rusų tautinę mažumą politikoje atstovauja Lietuvos rusų sąjunga ir Rusų aljansas.

Lietuvos rusai aktyviai dalyvauja šalies kultūriniame, politiniame, sportiniame gyvenime. Žymesni šių laikų rusų kilmės Lietuvos gyventojai: Vitalijus Butyrinas, Vladimiras Jefremovas, Andrius Mamontovas, Igoris Morinas, Alina Orlova, Igoris Pankratjevas, Vladimiras Romanovas, Jurijus Smoriginas, Dmitrijus Šavrovas, Andrius Tereškinas, Viktoras Uspaskich ir kt.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918–1940 m.: istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. – Vilnius: Eugrimas, 2009. – 359 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-790-83-9
  • Русские в истории и культуре Литвы = Rusai Lietuvos istorijoje ir kultūroje = Russians in history and culture of Lithuania: русское культурно-историческое наследие Литвы: историко-биографические очерки / Инесса Маковская, Андрей Фомин. – Vilnius: Vaga, 2008. – 510 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02053-9