Lapitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lapitai (sen. gr. Λαπίθαι) – gr. mitologijoje – Tesalijos gentis, Tesalijos upės dievo Penėjo dukters Stilbės ir Apolono sūnaus Lapito palikuoniai. Lapitai gyveno Osos ir Peliono kalnuose bei miškuose. Lapitai buvo pagarsėję karingumu, tačiau nors giminingi kentaurams, dažnai su jais kovojo. Jie dalyvavo Kalidono medžioklėje ir argonautų žygyje. Lapitus, padedamas Heraklio, įveikė dorėnų pradininko Doro sūnus Aigimijus.