Laisvės ordinas (Ukraina)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laisvės ordinas
ukr. Орден Свободи

Laisvės ordino ženklas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Tipas vieno laipsnio ordinas
Būklė teikiamas
Statistika
Įsteigtas 2008 m. balandžio 10 d.
Iš viso apdovanota 76
Vyresnumo tvarka
Vyresnis  Kryžius už karinius nuopelnus
Jaunesnis  Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas

Laisvės ordino juosta

Laisvės ordinas (ukr. орден Свободи) – Ukrainos valstybinis apdovanojimas. Įsteigtas 2008 m. balandžio 10 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados, skiriamas už ypatingus piliečių nuopelnus stiprinant Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, telkiant Ukrainos visuomenę, plėtojant demokratiją, skatinant socialines, ekonomines ir politines reformas bei ginant konstitucines žmogaus ir piliečio teises ir laisves.

2005 m. rugpjūčio 18 d. prezidentas Viktoras Juščenka išleido dekretą Nr. 1177/2005, kuriuo pritarė Valstybinių apdovanojimų ir heraldikos komisijos siūlymui įsteigti Laisvės ordiną, skirtą pagerbti ypatingus piliečių nuopelnus įtvirtinant Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę bei plėtojant demokratiją; remtas ir medalio „Už išgelbėtą gyvybę“ įsteigimas. Valstybinių apdovanojimų ir heraldikos komisijai buvo pavesta per tris mėnesius surengti visos Ukrainos konkursą Laisvės ordino ir medalio „Už išgelbėtą gyvybę“ projektams parengti ir pateikti Ukrainos įstatymo „Dėl Ukrainos valstybinių apdovanojimų“ pakeitimo įstatymo projektą.

2008 m. balandžio 10 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė Ukrainos įstatymą Nr. 258-VI „Dėl Ukrainos įstatymo pakeitimų“ Dėl Ukrainos valstybinių apdovanojimų, kuriuo įsteigti nauji Ukrainos valstybiniai apdovanojimai – Laisvės ordinas ir medalis „Už išgelbėtą gyvybę“.

2008 m. gegužės 20 d. prezidentas V. Juščenka išleido dekretą Nr. 460/2008, kuriuo patvirtintas Ordino statutas su Ordino ženklelio aprašymu.

Ordino statutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Laisvės ordinu gali būti apdovanoti Ukrainos piliečiai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės.
  • Laisvės ordino įteikimas vykdomas Ukrainos prezidento dekretu.
  • Asmuo negali būti apdovanotas Laisvės ordinu antrą kartą.
  • Laisvės ordinas gali būti suteikiamas po mirties.
  • Asmuo, apdovanotas Laisvės ordinu, vadinamas Laisvės ordino riteriu.
  • Teikimas apdovanoti Laisvės ordinu ir šio apdovanojimo įteikimas vyksta pagal Ukrainos valstybinių apdovanojimų teikimo ir įteikimo tvarką.[1]
  • Asmeniui, apdovanotam Laisvės ordinu, įteikiamas ordino ženklelis ir nustatyto pavyzdžio ordino knygelė.
Pašto ženklas, kuriame vaizduojamas Laisvės ordinas

Gavėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2024 m. pradžios duomenimis, Laisvės ordinu apdovanoti 76 asmenys. Pirmasis šio ordino kavalierius buvo Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.

  1. Švedija Karolis XVI Gustavas (2008)[2]
  2. Ukraina Jevgenas Zacharovas (2008)[3]
  3. Ukraina Eugene Sverstiuk (2008)[4]
  4. Ukraina Stepanas Chmara (2008)[5]
  5. Ukraina Myroslavas Marynovyčius (2008)
  6. Ukraina Mykhailo Horyn (2009)
  7. Ukraina Ivanas Dziuba (2009)
  8. Ukraina Borys Oliynik (2009)
  9. Ukraina Filaretas (Denysenko) (2009)
  10. Ukraina Petro Franco (2009)
  11. Lietuva Valdas Adamkus (2009)[6]
  12. Ukraina Ihoris Kalynetsas (2009)[7]
  13. Ukraina Olesius Ševčenko (2009)
  14. Ukraina Ivanas Helas (2009)[8]
  15. Ukraina Mykola Horbal (2009)
  16. Ukraina Atena-Sviatomyra Paško (2009)
  17. Ukraina Mykola Plachotnyuk (2009)
  18. Ukraina Vasilis Červonijus (2009, po mirties)
  19. Brazilija Luiz Inácio Lula da Silva (2009)[9]
  20. Ukraina Romanas Krucikas (2010)
  21. Ukraina Eugene Proniuk (2010)
  22. Ukraina Ivanas Sokulskis (2010, po mirties)
  23. Kazachstanas Nursultanas Nazarbajevas (2010)
  24. Ukraina Volodymyras Sabodanas (2010)
  25. Latvija Valdis Zatlers (2011)[10]
  26. Ukraina Borisas Patonas (2012)
  27. Ukraina Leonidas Guberskis (2013)
  28. Atonas (Graikija)Turkija Baltramiejus I iš Konstantinopolio (2013)
  29. Azerbaidžanas Ilhamas Alijevas (2013)[11]
  30. Ukraina Leonidas Kravčiukas (2014)
  31. NATODanija Anders Fogh Rasmussen (2014)[12]
  32. Ukraina Dmitro Pavlyčko (2015)
  33. Rusija Borisas Nemcovas (2015, po mirties)[13]
  34. Ukraina Myroslavas Symčych (2015)
  35. Portugalija José Manuel Barroso (2015)
  36. Jungtinės Amerikos Valstijos George Soros (2015)
  37. Ukraina Omelyan Koval (2015)
  38. Ukraina Sviatoslavas Vakarčukas (2016)
  39. Ukraina Ivanas Marčukas (2016)
  40. Ukraina Jurijus Ščerbakas (2016)
  41. Ukraina Aleksandrovas Ihoris (2016, po mirties)
  42. Ukraina Viktoras Kuksa (2016)
  43. Ukraina Vsevolodas Stebliukas (2016)
  44. Kanada Stephen Harper (2016)[14]
  45. Jungtinės Amerikos Valstijos Richard Lugar (2016)
  46. Jungtinės Amerikos Valstijos John McCain (2016)
  47. Kanada Bohdan Hawrylyshyn (2016)
  48. Slovėnija Borut Pahor (2016)
  49. Ukraina Levko Lukjanenko (2016)
  50. Ukraina Ihoris Juchnovskis (2016)
  51. Ukraina Volodymyras Kolinecas (2017)
  52. Ukraina Refatas Chubarovas (2017)
  53. Jungtinės Amerikos Valstijos Joe Biden (2017)
  54. Vokietija Joachim Gauck (2017)
  55. Prancūzija François Hollande (2017)
  56. Ukraina Vladimiras Kličko (2017)
  57. Lietuva Vytautas Landsbergis (2017)
  58. Ukraina Yevhen Bystrytsky (2018)
  59. Ukraina Myroslavas Popovičius (2018, po mirties)
  60. Ukraina Mustafa Džemilevas (2018)
  61. Ukraina Serhijus Komisarenko (2018)
  62. Ukraina Kyrylo Osmakas (2018, posthumous)
  63. Lietuva Dalia Grybauskaitė (2018)
  64. Ukraina Pavlo Movchan (2018)
  65. Ukraina Rostyslavas Pavlenko (2019)
  66. Ukraina Tarasas Petrynenko (2019)
  67. Ukraina Stepanas Kločurakas (2019, po mirties)
  68. Ukraina Anatolijus Matvijenka (2020, po mirties)
  69. Ukraina Mykola Porovskis (2020)
  70. Ukraina Viktoras Musijaka (2021, po mirties)
  71. Ukraina Mychailas Syrota (2021, po mirties)
  72. Vokietija Angela Merkel (2021)
  73. Ukraina Sergejus Bubka (2021)
  74. Ukraina Jevhenas Marčukas (2021, po mirties)
  75. Jungtinė Karalystė Boris Johnson (2022)
  76. Jungtinė Karalystė Rishi Sunak (2024)[15]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Про Порядок представлення до нагородження та вручення державних нагород України“. Verkhovna Rada of Ukraine (ukrainiečių). 2003-02-19. Nuoroda tikrinta 2020-10-29.
  2. ↑ „Про нагородження орденом Свободи“ (ukrainiečių). 2008-09-29.
  3. ↑ „Про нагородження Є. Захарова орденом Свободи“ (ukrainiečių). 2008-11-25.
  4. ↑ „Про нагородження Є. Сверстюка орденом Свободи“ (ukrainiečių). 2008-11-25.
  5. ↑ „Про нагородження С. Хмари орденом Свободи“ (ukrainiečių). 2008-11-25.
  6. ↑ „Про нагородження В. Адамкуса орденом Свободи“ (ukrainiečių). 2009-06-26.
  7. ↑ „Kalynets Ihor Myronovych“. Ivan Franko National University of Lviv.
  8. ↑ Bourdeaux, Michael (2011-05-26). „Ivan Hel obituary“. The Guardian.
  9. ↑ „Про нагородження орденом Свободи“ (ukrainiečių). 2009-11-24.
  10. ↑ Petrova, Alla (2012-06-27). „Zatlers bestowed Ukrainian Order of Liberty for his role in cleaning up Chernobyl disaster“.
  11. ↑ „Ilham Heydar oglu Aliyev biography“. President of Azerbaijan Republic.
  12. ↑ „Remarks by NATO Secretary General Anders Fogh Rasmussen upon receiving the Order of Liberty from President Poroshenko of Ukraine“. 2014-08-07.
  13. ↑ „Boris Nemtsov was awarded the highest state award of Ukraine“. Boris Nemtsov Foundation for Freedom. 2015-04-29.
  14. ↑ Levitz, Stephanie (2016-08-25). „Stephen Harper awarded one of Ukraine's top honours“. The Globe and Mail.
  15. ↑ Зеленський вручив Сунаку Орден Свободи // Європейська правда. — 12 січня 2024. — 16:22.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Laisvės_ordinas_(Ukraina)&oldid=7186377"