Joachim Gauck

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Joachimas Vilhelmas Gaukas
vok. Joachim Wilhelm Gauck
Vokietijos federalinis prezidentas
2010-11-29 JoachimGauck 179.JPG
Gimė: 1940 m. sausio 24 d. (74 metai)
Rostoke, Vokietija
Tautybė: vokietis
Kelintas: 11
Ėjo pareigas: 2012 m. balandžio 15 d. –
Ankstesnis: Kristianas Vulfas
Vėlesnis: -
Sritis: politika
Pareigos: Vokietijos prezidentas nuo 2012 m.
Partija: opozicinių socialdemokratų ir žaliųjų partija
Išsilavinimas: politika

Joachimas Vilhelmas Gaukas (vok. Joachim Wilhelm Gauck; g. 1940 m. sausio 24 d. Rostoke, Vokietija) – vokiečių politikas, publicistas, evangelikų-liuteronų kunigas, Volkskammer (Bundestago) narys, Rytų Vokietijos aktyvistas, vienas iš svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 m., buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos ir žvalgybos (Stasi) archyvų ombudsmenas, Vokietijos federalinis prezidentas.

Buvo pristatytas kaip bendras Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU/CSU), Laisvosios demokratų partijos (FDP), Vokietijos socialdemokratų partijos (SDP) ir Sąjungos 90/Žaliųjų kandidatas. J. Gauko kandidatūrą pasiūlė opozicinės socialdemokratų ir žaliųjų partijos. J. Gaukas 2010 metais buvo socialdemokratų ir žaliųjų kandidatas į prezidentus, bet pralaimėjo K. Vulfui. Tąkart Merkel prieštaravo Gauko kandidatūrai ir palaikė K. Vulfą. [1] Televizijos kanalo ZDF užsakymu atliktos apklausos duomenimis, teigiamai vertinamas 69 % respondentų. Malonaus būdo ir švelniai kalbantis politikas, pasak dienraščio „Bild“ – „širdžių prezidentas“. [2] Vokietijos prezidento postas liko laisvas, kai 2012 m. vasario 17 d. dėl skandalų atsistatydino Kristianas Vulfas). [3] J. Gauck gavo 991 iš 1 232 atiduotų balsų. Buvusių komunistų partijos „Kairė“ („Die Linke“) kandidatė Beate Klarsfeld, garsi nacių medžiotoja, gavo 126 balsus, o 108 parlamentarai susilaikė.[4]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas buvo suimtas ištremtas į Sibiro lagerius 25 metams Sovietų Sąjungos karinio tribunolo sprendimu. Netekęs vilčių tapti žurnalistu po to, kai jam nebuvo leista įstoti į vokiečių kalbos studijas, studijavo teologiją. 1967 m. buvo įšventintas į kunigus. Per vieną interviu jis yra sakęs, jog „būdamas devynerių metų žinojau, kad socializmas yra neteisinga sistema“. [5] J.Gauckas vadina save „keliaujančiu politikos mokytoju”.[6]

Nepartinis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Joachim Gauck – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  • Marianne Birthler: Die Freiheit gestalten: Joachim Gauck zum 70. Geburtstag. In: Deutschland-Archiv Bd. 43 (2010), 1, S. 20–22.
  • Norbert Robers: Joachim Gauck – die Biografie einer Institution, Berlin, 2000. – ISBN 3-89487-365-5.
  • Rayk Wieland: Portrait über Joachim Gauck. In: „konkret“, August 1997.