Krevo valsčius

Koordinatės: 54°19′š. pl. 26°17′r. ilg. / 54.32°š. pl. 26.29°r. ilg. / 54.32; 26.29
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°19′š. pl. 26°17′r. ilg. / 54.32°š. pl. 26.29°r. ilg. / 54.32; 26.29

Krevo valsčius
Laikotarpis: XIX a.1944 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras: Krevas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Ašmenos apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Vidurinė Lietuva (1920–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Ašmenos apskritis (1919–1939)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Ašmenos apskritis (1941–1944)

Krevo valsčius (rus. Кревская волость, lenk. gmina Krewo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Krevas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1920 m. priskirtas Vidurinei Lietuvai.[2]

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4465 602 kiemai [3] 75
1874 m. 5136 585 kiemai [4] 8 seniūnijos 85
1880 m. 5220 587 kiemai [5] 8 seniūnijos 90
1885 m. 6363 587 kiemai [6] 8 seniūnijos 90
1890 m. 5493 585 kiemai [7] 8 seniūnijos 86

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11]
Bajarskaja Боярское Bojarska
Čuchnai Чухновское Czuchny
Krevas Кревское Krewo
Mysa Мысское Myssa
Papelevičiai Попелевичское Popielewicze
Rakaucai Раковское Rakowce
Sakavičiai Саковичское Sakowicze
Verėbuškės Вербушское Wierbusz
Iš viso: 8 seniūnijos 8 seniūnijos

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]

  • Alešiškės (Алешышкі), k.
  • Aradnykai (Огородники), k.
  • Ardašai (Ардашы), k.
  • Arlenėtai (Арляняты), k.
  • Asanai (Асаны), k., plv.
  • Balbutava (Болбутово), plv.
  • Baldyriai (Болдыри), plv.
  • Balobanai (Балобаны), k.
  • Bazarai (Базары), k.
  • Bergališkės (Бергалішкі), plv.
  • Bicenėtai (Біцяняты), k.
  • Cerieškai (Цярэшкі), plv.
  • Čatyrkos (Чатыркі), k.
  • Čepliejai (Чепляи), k.
  • Čerkasai (Черкасы), k., plv.
  • Čuchnai (Чухны), k.
  • Dachnai (Дахны), k., plv.
  • Dainaucai (Дайновцы), k.
  • Didžioji Panara (Панара Вялікая), k.
  • Gailešiai (Гейлешы), k., vs.
  • Galavotiškės (Галавацішкі), vs.
  • Glina (Глінна), k.
  • Janušai (Януши), k.
  • Jaunevičiai (Яўневічы), vs.
  • Jermakai I (Ермакі I), k.
  • Kačanai (Качаны), k.
  • Kamenica (Камяніца), k.
  • Kapcevičiai (Копцевічы), k.
  • Karandai (Каранды), k.
  • Kazarauščyna (Козаровщина), k., dv.
  • Klyškai (Клышкі), k.
  • Krevas (Крэва), mstl.
  • Krivskas (Крыўск), k., bajork., plv.
  • Kruglianka (Крыўлянка, Круглянка), k.
  • Kurmanicha (Курманиха), vs.
  • Kutai (Куты), k.
  • Kutai I-II (Куты I-II), plv.
  • Lapcicha (Лапціха), k.
  • Liudvinava (Людвиново), k., plv.
  • Lostajai (Лостаи), vs.
  • Lostajai I–III (Лостаи I–III), plv.
  • Malevičiai (Малявічы), k.
  • Miguliai (Мігулі), plv.
  • Mikničiai (Міхнічы), k.
  • Myksai (Мыксы), k.
  • Mikuliauščyna (Мікулеўшчына), k.
  • Mileikava (Мілэйкава), k.
  • Možaliai (Можали), k.
  • Navasiolkos (Навасёлкі), k.
  • Nerauka (Няроўка), k., plv.
  • Paltarauščyna (Полтараўшчына), k.
  • Papelevičiai (Папелевічы), plv.
  • Perachodai (Пераходы), k.
  • Perlakalnis (Перлова Гора), plv.
  • Rakaucai I–III (Ракаўцы I–III), k.
  • Rakuceva (Ракуцева), k.
  • Ravokas (Равок), k.
  • Sakavičiai (Саковичи), k.
  • Senieji Barūnai (Старыя Баруны), k.
  • Sialecas (Сялец), k., plv.
  • Strigai (Стриги), k.
  • Sultonai (Солтаны), vs.
  • Šilovičiai (Шиловичи), k.
  • Šymakai (Шымакі), k.
  • Tamašauka (Тамасоўка), plv., vs.
  • Tanščyna (Таншчына), k.
  • Tatarščyna (Татаршчына), k.
  • Tenčinas (Тенчин), dv.
  • Užkrevė I-II (Закрэўе I-II), vs.
  • Verėbuškės (Вярэбушкі), k.
  • Višniauka (Вішнёўка), k.
  • Voiničiai (Войнічы), k.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Adam Janusz Mielcarek: Podziały terytorialno - administracyjne II Rzeczypospolitej w zakresie administracji zespolonej. Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2008.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 290 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 291 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 329 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 329 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 506 psl.
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 415 psl.
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 482–483 psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 184–186 psl.
  11. Krewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 666 psl. (lenk.)
  12. Крэўская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).