Kinų naujieji metai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
新年
Red lanterns, Spring Festival, Ditan Park Beijing .JPG
Kin.: Xīnnián, Chūnjié (春節)
Jap.: Shinnen, Ganjitsu (元日)
Kor.: Seollal (설날)
Viet.: Tân niên, Nguyên đán (元旦)


Pavasario šventė (kin. 春節, 春节, pinyin: Chūnjié), Vakaruose populiariai vadinama Kinų naujaisiais metais - didžiausia tradicinė šventė Kinijoje ir kitose kultūrinės Rytų Azijos Sinosferos šalyse: Japonijoje, Vietname, Korėjoje. Taip pat švenčiama kinų diasporose visame pasaulyje.

Ji švenčiama pirmojo mėnesio pirmąją dieną pagal kinų kalendorių. Japonijoje ji švenčiama sausio 1 pagal Grigaliaus kalendorių.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Naujųjų metų puošmena

Ši šventė žinoma daugybe skirtingų pavadinimų vietinėmis kalbomis. Neutraliausias jos įvardijimas yra Naujieji metai pagal kinų kalendorių (kin. 農曆新年, 农历新年, pinyin: Nónglì xīnnián, jap. shinnen, viet. Tân niên). Ji dar būna vadinama ir šiais terminais:

  • "Pavasario šventė": kin. 春節, 春节, pinyin: Chūnjié, kor. 춘제 = Chunjae, jap. 春節 = Shunsetsu viet. Xuân tiết
  • "Pirmoji diena": kin. 元日, pinyin: Yuanri, kor. 원일 = Weonil, jap. 元日 = Ganjitsu
  • "Pirmoji diena" (senesnis užrašymas): kin. 元旦, pinyin: Yuandan, kor. 원단 = Weondan, jap. Gantan, viet. Nguyên đán
  • Vietiniais pavadinimais: Korėjoje ji vadinama Seollal, Vietname gali būti vadinama tiesiog Tết, t. y. "Švente".

Pirmasis kalendorinis metų mėnuo yra vadinamas "teisinguoju mėnesiu" (kin. 正月, pinyin: zhēng yuè, šiuo terminu neretai įvardijamas ir visas šventinis periodas.

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak legendų, Nianšou arba Nianas (年 Nián; dab. kin. - "metai") buvo pabaisa žmogėdra, gyvenusi kalnuose ar jūroje ir kas dvylika metų išlįsdavusi medžioti žmonių. Buvo tikima, kad Nianas bijo triukšmo ir raudonos spalvos, tad pabaisa būdavo gąsdinama fejerverkais ir raudonais papuošimais. Kiniškas žodis "švęsti Naujuosius metus" (过年, trad. 過年; guò nián) pažodžiui reiškia "Niano nuėjimą".

Papročiai[taisyti | redaguoti kodą]

Visose Rytų Azijos šalyse Naujųjų metų ciklas prasideda Naujųjų metų išvakarėse, kurios vadinamos "Virsmo vakaru" (kin. 除夕, pinyin: Chúxì) ir baigiasi penkioliktą pirmojo mėnesio dieną, kuri vadinama Žibintų švente (kin. 元宵節, 元宵节, pinyin: Yuánxiāojié).

Kinijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Per Naujuosius metus kinai lanko gimines ir draugus (tai vadinama 拜年 bàinián). Paprastai pasipuošiama naujais rūbais, visi namai išvalomi, išpuošiami raudonai. Vaikai iš suaugusiųjų gauna vadinamuosius "raudonus vokelius" su pinigais. Naujųjų metų išvakarėse visa šeima susirenka namuose, valgo šventinę vakarienę, kurios pagrindiniai patiekalai - koldūnai, Naujųjų metų pyragėliai, įvairūs mėsos ir žuvies patiekalai. Kinijos liaudies respublikoje dauguma šeimų žiūri specialią Nacionalinės televizijos programą. Artėjant vidurnakčiui, imama sprogdinti fejerverkus, tačiau didžiuosiuose miestuose stengiamasi tai apriboti.

Japonijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Japonijoje yra paplitę įvairūs Naujametiniai laimės simboliai: tarp tokių amuletų labai populiarios yra lėlės daruma bei savotiškos bambukinės puokštės kumade. Prieš Naujus metus namų įėjimai pasipuošia kompozicijomis iš pušų – kadomatsu, o taip pat pastatomi džiovinti ryžių kukulaičiai – moči, turto simbolis.

Naujųjų metų išvakarės omisoka praleidžiamos su šeima, valgant specifinius simbolinius valgius – Oseči-riori, kurių gaminama tiek daug, kad užtektų bent iki sausio 4. Prieš dvyliktą valandą yra tradicija eiti į budistinę šventyklą, kur vienuoliai atlieka metų pabaigos ritualus: gieda mantras ir 108 kartus muša varpą. Taip manoma, kad atsikratoma 108 blogybių (žmogiškų nuodėmių). Ši ceremonija vadinama joya-no-kane.

Dažniausiai tą pat naktį, po dvylikos, arba kaip galima greičiau, atliekama ir hatsumode – pirmasis apsilankymas šintoistinėje šventykloje, kur aukojami pinigai dievams. Perkamas omikudži – lapelis ištraukiamas burtų keliu, kuris nusako, kokie bus ateinantys metai. Vaikai tą rytą gauna otošidama – vokelius su pinigais.

Naujųjų metų ciklas baigiasi sausio 15 dieną, kuomet sudeginami Naujųjų metų papuošimai, ir susmulkinamas bei suvalgomas ryžių kukulaitis moči. Tai – kagami-biraki (veidrodžio sudaužymo) ceremonija.

Data[taisyti | redaguoti kodą]

Pavasario šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, Pavasario šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Paprastai tai būna antra (rečiau - trečia) jaunatis po žiemos saulėgrįžos.

Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų, vadinamosiomis "žemiškosiomis atšakomis" bei dešimčia "dangiškųjų kamienų", kurių kiekvienas savo ruožtu susiejamas su vienu iš penkių tradicinių elementų ir In ir Jang kaita. Taip susidaro šešiasdešimties metų ciklas, t. y. vienos "rūšies" metai (tarkim, Ugninės Jang žiurkės) pasitaiko kas šešiasdešimt metų.

Gyvūnas Pradžios data
鼠 Žiurkė 1996 m. vasario 19 2008 m. vasario 7
牛 Jautis 1997 m. vasario 7 2009 m. sausio 26
虎 Tigras 1998 m. sausio 28 2010 m. vasario 14
兔 Zuikis 1999 m. vasario 16 2011 m. vasario 3
龍 Drakonas 2000 m. vasario 5 2012 m. sausio 23
蛇 Gyvatė 2001 m. sausio 24 2013 m. vasario 10
馬 Arklys 2002 m. vasario 12 2014 m. sausio 31
羊 Avis 2003 m. vasario 1 2015 m. vasario 19
猴 Beždžionė 2004 m. sausio 22 2016 m. vasario 8
雞 Gaidys 2005 m. vasario 9 2017 m. sausio 28
狗 Šuo 2006 m. sausio 29 2018 m. vasario 16
豬 Kiaulė 2007 m. vasario 18 2019 m. vasario 5

Vikiteka

Tradicinės Rytų Azijos šventės
Naujieji metai (01.01) · Žibintų šventė (01.15) · Longtaitou (02.02) · Čingming · Šangsi (03.03) · Duanwu (05.05) · Šišai (06.06) · Čiši (07.07) · Dvasių šventė (07.15) · Rudens vidurio šventė (08.15) · Chrizantemų šventė (09.09) · Šiajuan (10.15) · Žiemos saulėgrįža · Laba (12.08) · Virtuvės dievo šventė (12.23)
Dar žiūrėti: KLR šventės · Taivano šventės · Japonijos šventės · Pietų Korėjos šventės · Šiaurės Korėjos šventės · Vietnamo šventės