Mantra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mantra (skr. मन्त्र = mantra, pažodžiui: „mąstymo, kalbos instrumentas“, „proto įrankis“) – garsinių skiemenų seka, paprastai tariama arba giedama ją kartojant kelis, keliolika ir dar daugiau kartų, (recituojama), aklamuojama. Kartais dar vadinama džapa. Naudojama indiškos ir apskritai „rytietiškos“ kilmės religinėse praktikose medituojant ar panašiose į meditavimą dvasinėse praktikose. Šiuolaikiniai naujieji religiniai judėjimai (Naujasis amžius) dažnai gana plačiai naudoja mantras dėmesio sutelkimui ir tam tikrų savybių, galių ugdymui. Kai kurios naujosios afirmacijų praktikos (dvasinė savitaiga) remiasi mantrų naudojimo patirtimi.

Praktikų formos[taisyti | redaguoti kodą]

Mantros tariamos pašnibždomis, balsu, giedant arba mintyse. Rečiau, bet dabar vis populiariau – klausant įrašo. Ritmingai arba ne, monotoniškai arba jausmingai, pakiliai, emocingai. Vizualizuojant arba ne; minioje, grupėje, pavieniui, pritariant muzikos instrumentui. Taip pat visiškoje tyloje.

Mantros ir maldos[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausias mantros kartojimo elementas – tai vieningas proto, kalbos ir kūno atsidavimas mantros virpesiams, taigi mantros kartojimas gali būti gretinamas su religinių, dvasinių giesmių giedojimu, tačiau nederėtų jo prilyginti maldai. Mantros kartojimo metu pats ją atliekantis asmuo yra ištirpinamas būties virpesyje, lieka tik „beasmenė tikrovė“. O besimeldžiantysis asmeniškai bendrauja su meldžiamuoju asmeniu.

Šiuo požiūriu mantros ir maldos santykis išreiškia vieną esmingiausių skirtumų tarp „rytietiškų“ ir „vakarietiškų“ religijų: santykį tarp beasmenio brahmano ir asmeninio dievo, skirtumą, kurį moderniosios (ir kai kurios senosios) religijos laiko iliuziniu.

Hinduizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Mantros recitavimo tikslas – išlaisvinti mentalinę energiją, garbinti Dievą. Aukojimo formulės ir ajurvedos maldos – vienos seniausių mantrų.

Mantros gali būti naudojamos kaip užkeikimo priemonė – saugantis nuo gyvačių, demonų ar kitų būtybių. Vedų ritualuose teisingai intonuojamos formulės atlieka svarbią maginę funkciją, padidina giesmių, garso, grojimo poveikį religinių ritualų metu.

Mantrą paprastai guru suteikia savo mokiniui po pastarojo įšventinimo. Ši formulė turi būti laikoma paslaptyje, ji yra tikinčiojo dvasinis turtas.

Rūšys:

  • Saguna, pažodžiui su forma, skirtos tam tikrai dievybei ar kuriai nors jos ypatybei.
  • Nirguna, pažodžiui be formos, skirtos kūrybai.
  • Bidža (bija, bija – akshara) vienskemenės mantros, naudojamos medituojant ar ceremonijų metu. Jos skirtos kuriai nors iš čakrų paveikti (HAM – eteris, YAM – oras, RAM – ugnis, VAM – vanduo, LAM – žemė). Žymiausia bidža – mantra – Om.

Budizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Budizme, panašiai kaip kitur, mantromis laikomi dvasine galia pakrauti garsiniai skiemenys, kelių skiemenų sekos arba ištisos giesmės, sudarytos iš tokių skiemenų (dharanės). Mantros perteikia arba išreiškia tam tikras kosmines galias ir tam tikrų budų savybes. Kartais kaip mantra yra kartojamas tiesiog budos vardas.

Nenutrūkstamas mantrų kartojimas, kaip viena iš meditavimo formų, taikomas daugelyje budizmo mokyklų, ypač didelė reikšmė mantroms teikiama vadžrajanos mokyklose, dėl ko ši budizmo šaka net katrais vadinama „mantrajana“. Čia mantros dažnai laikomos proto apsaugos priemone. Dvasiškai transformuojant kūno, kalbos ir proto aspektus, mantros daugiausiai siejamos su kalbos perkeitimu, joms keliama užduotis išvystyti tobulus kalbos virpesius, sutaurinti kalbos dovaną. Mantrų kartojimas beveik visada yra siejamas su vizualizavimu (kaip proto užimtumu) ir tam tikra kūno padėtimi, mudra (kaip kūno užimtumu).

Tantrizme su mantra susijusi dar viena kombinuota praktika, kuomet tariamas skiemens virpesys yra vizualizuojamas kaip skiemens užrašas priešais save arba savyje. Tada virpesys (skiemens garsas) susivienija su vizualizuojamu skiemens užrašu, o taip pat susilieja su vizualizacijos formomis ir spalvomis, kuriomis persiima dvasinio praktiko kūnas ir protas.

Mantros kartojimas pats savaime nepriveda prie nušvitimo, tačiau tai padeda nuraminti protą, poto lengviau įsiklausyti į vidinę tylą, bent jau taip teigia dzen budizmo mokymas.[1][2]

Naujasis amžius[taisyti | redaguoti kodą]

Mantros plačiai naudojamos Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo praktikose. Jos neatsiejamos nuo šiame judėjime naudojamų meditavimo sistemų, energetinių čakrų sistemos pratybų ir kitų sričių. Mantras naudoja daugelis Naujojo amžiaus veikėjų. Tačiau čia jos naudojamos dažniausiai visiškai nesiejant, arba tik labai silpnai siejant, su originalia rytietiška mantrų naudojimo tradicija. Pačiuose Rytuose, kartu su Vakarų įtaka, mantrų gelminė reikšmė dažnai pamirštama ir jos imamos naudoti grynai mechaniškai.

Nežiūrint ypač dažnai pasitaikančio diletantizmo, mantrų naudojimas ramina jas giedančius asmenis. Tradicionalistai ginčija, kad tik su išmanymu naudojamos mantros gali perkeisti praktiko sąmonę. Šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje jos daugiau naudojamos kaip „žaislai“, kuriais žmonės užsižaidžia pamesdami tikrąją dvasinių pratybų prasmę.

Hinduistinės mantros[taisyti | redaguoti kodą]

Aum
  • Om“, angl. „Aum“.
  • „SO-HAM“ („Aš esu, kuris esu.“)
  • „Om nama Šyvaja“ („Om, tebūna garbė nušvitusiam Šivai“)
  • „Om nama Narajanaja“ („Om, garbė Dievui Narajana=Višnu“)
  • Gajatri-mantra“ Ja prašoma šventosios vedų motinos (Gajatri) šviesaus proto (Šuddha-Sattva-Buddhi), kuris išpažįsta: „Aham Brahma Asmi“ – „Aš esu brahmanas“, pažodžiui iš sanskrito kalbos aš(am) brahma esmi).
  • „Om nama Bhagavate Vasudevaja“ („Om, Tebūna garbė Viešpačiui Vasudevajai=Krišnai“, Vasudevaja dažnai pakeičiamas kitų dievybių ar šventųjų vardais, pvz., „Om namah Bhagavate Ramajnaja“, „Om nama Bhagavate Datatrejaja“)
  • „Om aim hrim klim Čamundaje viče nama“ (Šakti Mantra. „Aim“ yra Sarasvatės bidža skiemuo. „Hrim“ – Durgos bidža, „klim“ – deivės Kali, „Čamunda“ – vienas deivės Kali vardų, „nama“ – „Tebūna tau garbė“)
  • „Brahmaparnam Brahma havir Brahmagnau Brahmana hutam Brahmaiva tena gantavyam Brahmakarma samadhina“ (Brahman aukojimo veiksmas, Brahman – auk(ojim)a(s). Brahmanų pagalba auka liejama į vandenį. Kas visąlaik mato Brahmano veikimą, tikėtina, kad pats pasieks brahmaną. (Bhagavad Gita IV.24)
Hare Krishna Maha Mantra
  • „Loka samasta sukhina bhavantu“ („Tegu visos būtybės patiria laimę ir harmoniją“)
  • Om Asato ma sat gamaya, Tamaso ma džjotir gamaya, Mrityor maamritam gamaya“ („Om veda mane nuo netikra (neįmanomo) prie tikra, iš tamsos į šviesą, iš mirtingumo – į nemirtingumą“)
  • „Om Purnam ada, purnam idam, purnat purnam udačjate, purnasja purnamadaja, purnam evavašišjate. Om šianti šianti šianti“ („Om tai yra visa. Šitai yra visa. Iš visko susikuria Visa. Jei visa dingsta, visa pasilieka. Om ramybė, ramybė, ramybė.“)
  • Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare“
  • „Šri Rama džėja Rama džėja džėja Rama“ Ramos mantra, Rama gali būti pakeistas Ma (Dieviškoji Motina):
  • „Šri Ma džėja Ma džėja džėja Ma“

Budistinės mantros[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Gate gate paragate parasamgate bodhi svaha“ („ėjusi, ėjusi, perėjusi, visiškai perėjusi, atbudusi, šlovė tau!“; ši mantra kreipiasi į intuityviąją išmintį, pradžnią).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Seung Sahn: Zen kompasas.
  • Eckhart Tolle