Šlienava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Šlienava
Slienavos Svc. Mergeles Marijos Apsilankymo baznycia.jpg
Šlienavos bažnyčia

Šlienava
Koordinatės 54°52′08″N 24°05′10″E / 54.869°N 24.086°E / 54.869; 24.086 (Šlienava)Koordinatės: 54°52′08″N 24°05′10″E / 54.869°N 24.086°E / 54.869; 24.086 (Šlienava)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Samylų seniūnija
Gyventojų skaičius 1 796 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šlienavà
Kilmininkas: Šlienãvos
Naudininkas: Šlienãvai
Galininkas: Šlienãvą
Įnagininkas: Šlienavà
Vietininkas: Šlienãvoje

Šlienava – gyvenvietė Kauno rajone į rytus nuo Kauno, prie kelio GirionysŽiegždriai.

Yra medinė Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1959 m.), Šlienavos pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1952 m.), Samylų kultūros namai, dvejos kapinės.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šlienava įsikūrusi Kauno marių pusiasalyje. Iš pietų prieina Dubravos miškas. Į pietus nuo Šlienavos teka Žaisos upė.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png       Blank-50px.png
 
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Samylai – 2 km
GIRIONYS – 3 km    

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šlienavos apylinkės gyvenamos nuo seniausių laikų. Archeologinių tyrinėjimų metu gyvenvietėje arba netoliese jos rasta neolito akmeninių kirvukų, lygiosios ir grublėtos keramikos, titnago dirbinių, kaulų liekanų, molinės urnos. 1956 m. archeologai Šlienavoje rado širdinių strėlių, gremžtukų, keramikos dalykų. Radiniai priskirti III–II tūkstantmečiui pr. m. e.

Šlienava minima kryžiuočių kronikose. Pirmą kartą paminėta 1365 m. Vygando Marburgiečio kronikoje kaip Slawegen. Kronikose rašoma, kad XIV a. pabaigoje Šlienava buvo labai niokojama kryžiuočių. 1365 m. kryžiuočiai ją sudegino, vėliau žudė gyventojus, niokojo jų turtą. 1376 m. gruodžio 26 d. Šlienava niokota „ugnimi ir kalaviju“, 600 kryžiuočių užpuolė jos gyventojus ir pasiėmė iš viso valsčiaus 500 žmonių, iš kurių 205 nusivarė į Prūsiją ir saugojo, o 40 nužudė.

1387 m. balandžio 28 d. Ldk Jogailos privilegijoje Skirgailai, kuria Jogaila jam pavedė Trakų kunigaikštystę, tarp Rumšiškių kaimo ir Kauno minima Šlavaišuvos (Šlienavos) vietovė. Viduramžiais Šlavaišuva buvo buvo valsčiaus centas, XIV a. 2-ojoje pusėje ji priklausė Ldk Kęstučiui. Tam valsčiui priklausė Vaišvydava ir kitos aplinkinės gyvenvietės. Šlienavą mini Hermanas Vartbergietis kaip Salwisawe, Slawislow ir vadina ją žeme (terra). Dar Šlienava vadinta Slowiss, Sloasser, Sloaszen ir kt.

Senovėje čia stovėjo Šlienavos dvaras. Jis nuo XVI a. priklausė Libneriams. Iš 1582 m. birželio 17 d. jo inventoriaus matyti, kad Kauno apskrities karuža Jonas Jonaitis Vidra, velionio daktaro Ruperto Finkos testamentu globojęs Ruperto vaikus ir visą turtą; pusę Šlienavos dvaro, skirto Libnerių palikuonims, minėto inventoriaus surašymu buvo perduota Lydos storastai Simui Motiejaičiui ir poniai Benignai Libneraitei-Volenemčienei. Tuo metu dvaro inventoriaus būta gana turtingo, aruodai buvę pilni grūdų, tvartai galvijų; ūkio pastatai buvo šiaudais dengti. Dvaras turėjo 12 avilių, pastatai buvę mediniai, su plytinėmis grindimis, buvę daug tvenkinių, išgriautas malūnas ir kt.

1709-1712 m. pastatyta Šlienavos koplyčia. Vėliau joje kartą per metus švęsti Šv. Mato atlaidai. 1909 m. Šlienava priskirta Kampiškių parapijai. Tarpukariu vyko gegužinės pamaldos. Gyventojai buvo laidojami Samylų kaimo kapinėse. 1940-1944 m. prie koplytėlės pastatyta bažnyčios salė. 1959 m. įkurta Kampiškių-Šlienavos parapija (nugriovus Kampiškių bažnyčią).

1812 m. per Šlienavą pražygiavo Napoleono armija, kurios kariai palaidoti vadinamajame Šlienavos prancūzkapyje.

Tarpukariu kaime buvo įsikūręs šaulių organizacijos būrys, „Pavasario“ kuopa, kuri turėjo savo skaityklą. Kuopai vadovavo mokyklos vedėjas. 1936 m. mokykla persikėlė į naują pastatą centrinėje J. Biliūno gatvėje (dabar Kultūros namai), įtaisytas radijo imtuvas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vieno Šlienavos gyventojo sklype rasti senkapiai, kuriuose rasta monetų su Vyčiu. Radinius pasiėmė vietos mokytojas. Tarpukariu Šlienava priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui.

Statant Kauno HE, 1959 m. Šlienavon perkelta Kampiškių bažnyčia, taip pat priskirti neapsemti Mozūrų, Naujųjų Dvareliškių ir Šilėnų kiemai. Tarybiniais metais buvo Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė. 1983 m. prie Šlienavos pastatyti vandens nuotekų valymo įrenginiai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
Viduramžiai Šlienavos valsčiaus centras
XX a. tarpukaris Aukštosios Panemunės valsčius
sovietmetis Samylų apylinkė (1989 m. centras)
1995 Samylų seniūnija


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1923 m. buvo 367 gyventojai ir 59 sodybos, 1959 m. – 710 gyv., 1970 m. – 981 gyv., 1979 m. – 1337 gyv., 1987 m. – 1499 gyv. 2001 m. – 1796 gyv. Šlienavoje gyventojų padaugėjo 1956–1959 m. užliejus Kauno marioms 39 kaimus, kai iš jų daug gyventojų persikėlė į Šlienavą.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[2] 1979 m.sur. 1987 m.[3] 2001 m.sur.
367 710 1 002 1 337 1 499 1 796


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Šlienava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 419 psl.
  3. Šlienava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 213 psl.
  • Šlienava. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 281 psl.