Andronikas I Komninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Andronikas I Komninas
Andronik 1.jpg
Komninų dinastija
Gimė: apie 1122 m.
Konstantinopolis
Mirė: 1185 m. rugsėjo 12 d.
Konstantinopolis
Flag of the Greek Orthodox Church.svg
Bizantijos imperatorius
Valdė: 1183 m. - 1185 m. (~2 metai)
Pirmtakas: Aleksijus II Komninas
Įpėdinis: Izaokas II Angelas
Commons-logo.svg Vikiteka: Andronikas I KomninasVikiteka
Androniko I Komnino nužudymas

Andronikas I Komninas (gr. Ανδρόνικος Α’ Κομνηνός, Andronikos I Komnēnos, apie 1122 m. Konstantinopolis – 1185 m. rugsėjo 12 d. ten pat) – 11831885 m. Bizantijos imperatorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinis Bizantijos imperatorius iš Komninų dinastijos. Po pusbrolio imperatoriaus Manuilo I Komnino mirties 1180 m. pasiskelbė mažamečio imperatoriaus Aleksijaus II globėju. 1183 m., manoma, organizavo Aleksijaus II nužudymą ir vedė jo našlę Teodorą.

Pirmosios žmonos vardas neišliko. Jų vaikai:

Turėjo daug nesantuokinių ryšių. Su Jeruzalės karaliaus Bolduino III Jeruzaliečio žmona, antros eilės giminaite Teodora Komnina susilaukė sūnaus Aleksijaus Komnino, pradėjusio Gruzijos kunigaikščių Andronikašvilių (nuo 1826 m. rus. Андрониковы) dinastiją, ir dukters Irenos Komninos, kuri buvo ištekėjusi už imperatoriaus Manuilo I Komnino sūnaus Aleksijaus.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Griežtomis priemonėmis, tokiomis, kaip aukščiausių valdininkų decimacija, naikino korupciją administracijoje, draudė administracinių postų pardavimą, mažino provincijų žemvaldžių įtaką. Siekė atkurti politinę sąjungą su Vakarais, pirmiausia su Venecija. Rytuose su sultonu Salachu ad Dinu sudarė taiką. Rėmė Graikų apeigų bažnyčios atskirumą.

Kai Sicilijos normandai, perėję Graikiją 1185 m. užėmė antrąjį pagal dydį imperijos miestą Salonikus, Konstantinopolis sukilo ir minia Androniką nužudė.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Andronikas I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 503 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, 1991.
  2. K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn (Thessalonica, 1984) 1 t., 493–638 psl.