Teodosijus II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Teodosijus II
Theodosius II Louvre Ma1036.jpg
Teodosijus II
Teodosų dinastija
Gimė: 401 m. balandžio 10 d.
Mirė: 450 m. liepos 28 d.
Tėvas: Arkadijus
Motina: Elija Eudoksija
Vaikai:

Еudoksija,
Flakila

Rytų Romos imperatorius
Valdė: 408 m. - 450 m. (~42 metai)
Pirmtakas: Arkadijus
Įpėdinis: Markianas
Commons-logo.svg Vikiteka: Teodosijus IIVikiteka

Teodosijus II (lot. Flavius Theodosius Junior, 401 m. balandžio 10 d. – 450 m. liepos 28 d.), vadinamas Teodosijumi Jaunesniuoju ar Teodosijumi Kaligrafu, buvo Bizantijos imperatoriumi 408-450 m. Jis labiausiai žinomas dėl Teodosijaus teisės kodekso ir Teodosijaus sienų Konstantinopolyje. Jam valdant kilo Nestorizmo ir Eutychianizmo sektų judėjimai.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Teodosijus gimė 401 m. imperatoriui Arkadijui ir jo frankų kilmės žmonai Elijai Eudoksijai. 408 m. tėvas mirė ir 7 metų sūnus tapo Rytų Romos imperijos imperatoriumi.

Vyriausybei iš pradžių vadovado pretorijonų prefektas Antemijus, kuriam prižiūrint buvo pastatytos Teodosijaus sienos.

414 m. Teodosijaus vyresnė sesuo Pulcherija buvo paskelbta Augusta ir tapo regente. Nuo 416 m. Teodosijus valdė pats, bet sesuo jam darė didelę įtaką. 421 m. Teodosijus II vedė Eliją Eudociją, graikų kilmės moterį[1][2][3]. Jie susilaukė dukters Licinijos Eudoksijos.

Paskatintas Pulcherijos, Teodosijus II susidomėjo krikščionybe ir pradėjo karą su Sasanidais (421422 m.), kurie persekiojo krikščionis. Karas baigėsi lygiosiomis, nes Teodosijus II turėjo tartis, kai hunai nusiaubė Konstantinopolį.

423 m. mirė Vakarų Romos imperatorius Honorijus, Teodosijaus II, ir primicerius notariorum Joanas. Honorijaus sesuo Gala Placidija ir jos sūnus Valentinianas III pabėgo į Rytus ir po ilgų svarstymų 424 m. Teodosijus II paskelbė karą Joanui. 425 m. gegužę Valentinianas III tapo Vakarų Romos imperatoriumi, o jo motina – regente. Kad būtų sustiprinti ryšiai tarp abiejų imperijų, Licinija Eudoksija tapo Valentiniano III sužadėtine.

Solidas, skirtas Valentiniano III ir Licinijos Eudoksijos vestuvėms

Universitetas ir įstatymų kodeksas[taisyti | redaguoti kodą]

425 m. Teodosijus įkūrė Konstantinopolio universitetą. Tarp kitų dalykų buvo dėstoma teisė, filosofija, medicina, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika ir retorika.

429 m. Teodosijus II paskyrė komisiją surinkti visus įstatymus, išleistus nuo Konstantino I laikų, kad būtų sukurta vieninga teisinė sistema. Planas nepavyko, bet antroji komisija surinko įstatymus ir išleido kaip Codex Theodosianus 438 m. Teodosijaus II teisės kodeksas buvo Justiniano I kodekso pagrindas.

Karai su hunais, vandalais ir persais[taisyti | redaguoti kodą]

Rytų Romos imperiją niokojo trumpi hunų išpuoliai. 447 m. hunai buvo prie Konstantinopolio, bet Anatolijui pavyko su jais susitarti. Imperatorius mokėjo apie 114,5 kg aukso hunams, o vėliau dvigubai.

Kai vandalai užgrobė Afriką 439 m. Rytų ir Vakarų imperatoriai pasiuntė pajėgas į Siciliją atgauti Kartaginos, bet projektas nepavyko. Matydami mažą sienų apsaugą hunai ir Sasanidai paskelbė karą. 443 m. hunai sumušė dvi romėnų armijas. Tik sutikus mokėti 687 kg aukso hunai atsitraukė. Karas su persais baigėsi 422 m.

Teologiniai ginčai[taisyti | redaguoti kodą]

Sirijoje Teodosijus II sutiko Nestorijų ir jį paskyrė Konstantinopolio patriarchu 428 m. Nestorijus įsivėlė į teologinius ginčus tarp dviejų frakcijų, kurios nesutarė dėl kristologijos. Jis bandė tarpininkauti, bet buvo apkaltintas, kad atskiria Kristaus dievišką ir žmogišką prigimtis. Ši erezija pavadinta jo vardu. Imperatorius iš pradžių rėmė Nestorijų, bet šiam labai priešinosi patriarchas Kyrilas Aleksandrietis. Su popiežiaus Celestino I sutikimu įvyko Pirmasis Efeso susirinkimas 431 m., kuris pasmerkė Nestorijų, tad imperatorius jį ištrėmė.

Po 20 metų vėl kilo ginčai, kuriuos sukėlė Konstantinopolio abatas Eutychas. Teigiama, kad jo kristologija suliejo Kristaus dievišką ir žmogišką prigimtį į vieną. Abatą pasmerkė Konstantinopolio patrialchas Flavianas, bet užstojo Kyrilo įpėdinis Dioskuras Aleksandrietis. Antrasis Efeso susirinkimas 449 m. nuvertė Flavianą, kuris greitai mirė. Popiežius Leonas I ir kiti vyskupai protestavo, bet imperatorius patvirtino nutarimą. Tik po jo mirties 450 m. Chalkedono susirinkimas uždraudė Eutychianizmą.

Teodosijus II mirė per jojimo nelaimingą atsitikimą. Jo sesuo Pulcherija, nesenai grįžusi į rūmus, nugalėjo eunuchą Chrysafijų. Ji vedė generolą Markianą ir padarė jį imperatoriumi.

SPQRomani.svg  Rytų Romos imperatorius  SPQRomani.svg
Anksčiau valdė:
Arkadijus
Teodosijus II
'
Vėliau valdė:
Markianas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis


Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Duncan, Alistair The noble heritage: Jerusalem and Christianity, a portrait of the Church of the Resurrection, Longman, 1974 m. 28 psl isbn 058278039X
  2. Morgan, Robin Sisterhood is global: the international women's movement anthology, Feminist Press, 1996 m. 270 m. isbn 1558611606
  3. Mahler, Helen A. Empress of Byzantium Coward-McCann, 1952 m., 106 psl. OCLC 331435