Markianas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Markianas
Marcian.jpg
Markiano moneta
Teodosų dinastija
Gimė: 392 m.
Trakija
Mirė: 457 m. sausio 27 d.
Sutuoktinis(-ė): Pulcherija
Vaikai:

Efimija

Religija: krikščionybė
Flag of the Greek Orthodox Church.svg
Bizantijos imperatorius
Valdė: 450 m. - 457 m. (~7 metai)
Pirmtakas: Teodosijus II
Įpėdinis: Leonas I Didysis
Commons-logo.svg Vikiteka: MarkianasVikiteka

Flavijus Markianas (392 m. – 457 m. sausio 27 d.[1]) buvo Rytų Romos imperatorius 450-457 m. Jam valdant Rytų Romos imperija atsigavo ekonomiškai, buvo apsaugota nuo išorės priešų. Tačiau dėl izoliacionistinės Markiano politikos Vakarų Romos imperija buvo palikta barbarams, tad Atila įžengė į Italiją, o vandalai 455 m. nusiaubė Romą.

Iškilimas[taisyti | redaguoti kodą]

Markianas gimė 392 m.[2] Ilyrijoje[3] ar Trakijoje[4]. Kaip tėvas jis tapo kareiviu, o jaunystę praleido kaip eilinis Filipolio įgulos narys[4]. Dalinys buvo nusiųstas kautis su Sasanidais (tikriausiai 421422 m.) Tačiau Likijoje jis susirgo[5][6]. Tuo metu jis galbūt buvo dalinio vadas.

Pagijęs Markianas išvyko į Konstantinopolį, kur 15 metų buvo elitiniu rūmų sargybiniu. Jam vadovavo generolai Ardaburijus ir Asparas[5][7]. Šio kampanijoje Afrikoje 431/434 m. Markianas buvo vandalų paimtas į nelaisvę. Vėlesnė legenda teigia, kad jis buvo nuvestas pas karalių Geiseriką (428477 m.), kuris iš ženklo suprato, kad Markianas būsimasis imperatorius ir jį paleido, gavęs pažadą, kad jis nekariaus su vandalais[4][8].

Generolų padedamas Markianas tapo sargybinių kapitonu, o vėliau senatoriumi. Mirus imperatoriui Teodosijui II 450 m., jo sesuo ir įpėdinė Pulcherija išsirinko Markianą savo vyru[4] ir pasiūlė valdyti hunų nusiaubtą imperiją.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Tapęs imperatoriumi Markianas nustojo mokėti gėdingą duoklę Atilai (434453 m.), kad šis nepultų Rytų Romos imperijos. Supratęs, kad neužims Konstantinopolio, Atila įsiveržė į Galiją 451 m. ir Italiją 452 m., o Markiano valdos liko neliestos.

Markianas sutvarkė finansus, apribojo prabangą, apgyvendino ištuštėjusius rajonus. Jis atmušė atakas prieš Siriją ir Egiptą 452 m. ir numalšino Armėnijos neramumus 456 m. Kitas svarbus jo valdymo įvykis buvo Chalkedono susirinkimas, kuriame Markianas tarpininkavo tarp įvairių krikščionių grupių.

Markianas ignoravo Vakarų Romos imperijos reikalus. Jis netrukdė Atilai Italijoje ir nieko nedarė, kai buvo nusiaubta Roma 455 m. Dabar manoma, kad jis buvo aktyvesnis ir spėjama, kad jis buvo įsivėlęs į įvykius, nulėmusius Atilos mirtį[9].

Prieš Atilos mirtį 453 m. Markianas su juo susipyko. Bet hunų vadas mirė prieš prasidedant karui. Markianas teigė, kad sapne matė priešais sulaužytą Atilos lanką, o po kelių dienų atėjo žinia apie jo mirtį.

Markianas mirė 457 m. sausio 27 d. nuo ligos, tikriausiai gangrenos, kuria galėjo užsikrėsti ilgoje religinėje kelionėje. Jis palaidotas Šventųjų Apaštalų bažnyčioje Konstantinopolyje su Pulcherija.

Nepaisant trumpo valdymo Markianas laikomas vienu iš geriausių ankstyvųjų Rytų Romos imperatorių. Stačiatikiai laiko Markianą ir jo žmoną šventais, jų šventė vasario 17 d.

Santuokos[taisyti | redaguoti kodą]

Marcija Eufemija buvo vienintelė Markiano dukra. Ji ištekėjo už Vakarų Romos imperatoriaus Antemijaus[10], jos motina nežinoma[11].

Pulcherija buvo antroji Markiano žmona. Kadangi Pulcherija buvo priėmusi skaistumo įžadus, o santuoka buvo politinė, kad Markianas taptų Teodosų dinastijos nariu, Eufemija neturėjo jaunesnių brolių ir seserų[11][12].

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Theodorus Lector, 367. Theophanes AM 5949 gives April 30.
  2. Chronicon Paschale, s.a. 457.
  3. Theodorus Lector, 354.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Evagrius, II.1.
  5. 5,0 5,1 Theophanes AM 5943
  6. Cedrenus I.63; Zonara, XIII 24.5.
  7. Procopius, Bellum Vandalicum I.4.7.
  8. Procopius, Bellum Vandalicum I.4.2; Theophanes AM 5931, 5943; Zonaras, XIII.24.12–16; Cedrenus I.604.
  9. Babcock, Michael A., The Night Attila Died: Solving the Murder of Attila the Hun, Berkley Books, 2005.
  10. Sidonius Apollinaris, Carmina II 194-7, 216, 481–482.
  11. 11,0 11,1 Geoffrey S. Nathan, "Marcian (450–457 A.D.)"
  12. Geoffrey Greatrex, "Pulcheria (Wife of the Emperor Marcian)"