Konstantinas VII Purpurinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Konstantinas VII Purpurinis
Porphyrogenetus.jpg
Makedonų dinastija
Gimė: 905 m.
Konstantinopolis
Mirė: 959 m. lapkričio 9 d.
Konstantinopolis
Tėvas: Leonas VI Išminčius
Motina: Zoe Karvounopsina
Vaikai:

Romanas II

Bizantijos imperatorius
Valdė: 913-920 m.
Pirmtakas: Imperatorius Aleksandras
Įpėdinis: Romanas I Lekapenas
Bizantijos imperatorius
Valdė: 945-959 m.
Pirmtakas: Romanas I Lekapenas
Įpėdinis: Romanas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Konstantinas VII PurpurinisVikiteka

Konstantinas VII Purpurinis (gr. Κωνσταντίνος Ζ’ Πορφυρογέννητος – Konstantinos Porphyrogennetos, 905 m. rugsėjo mėn. Konstantinopolis – 959 m. lapkričio 9 d. ten pat) – 913–959 m. Bizantijos imperatorius, rašytojas, istorikas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Makedonų dinastijos. Tėvas imperatorius Leonas VI Išminčius. 913920 m. už jį valdė regentas Mykolas I Mistikas, 920–945 m. Bizantiją faktiškai valdė imperatorius bendravaldis Romanas Lekapenas su sūnumis. Pravardę Purpurinis įgijo dėl imperatoriaus rūmų, išpuoštų porfyro akmeniu.

Konstantinas tęsė Romano I Lekapeno politiką: rėmė Anatolijos provincijos smulkiuosius žemvaldžius, veržėsi į musulmonų valdomas Mesopotamiją ir Siriją. Rėmė mokslą.

Paskatino Kijevo Rusios kunigaikščius krikštytis. 957 m. Konstantinopolyje krikštijosi kunigaikštienė Olga, o tai ilgainiui padėjo Kijevo Rusiai suartėti su Bizantija.

Mokslo darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Konstantino veikalai „Apie provincijas“ (lot. De thematibus), pasakojanti įvairių Bizantijos imperijos kraštų istoriją, „Apie imperijos valdymą“ (De administrando imperio), enciklopedinio pobūdžio „Bizantijos dvaro ceremonijos“ (De ceremoniis aulae Byzantinae) – svarbūs X a. Rytų Europos istorijos šaltiniai.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Konstantinas VII Purpurinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 516 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Arnold Toynbee: Constantine Porphyrogenitus and his world. Oxford 1973, ISBN 0-19-215253-X.
  • Luci Berkowitz, Karl A. Squitier: Thesaurus Linguae Graecae: Canon of Greek Authors and Works. New York 1990, ISBN 0-19-506037-7.
  • Leopold Breyer (Hrsg.): Vom Bauernhof auf den Kaiserthron: Das Leben des Kaisers Basileios I., des Begründers der makedon. Dynastie. Beschrieben von seinem Enkel, dem Kaiser Konstantinos VII. Porphyrogennetos. Übers., eingel. u. erkl. von Leopold Breyer. Graz, Wien, Köln 1981, ISBN 3-222-10292-9.
  • Ernst Doblhofer: Aus den Excerpta de legationibus des Konstantinos Porphyrogennetos ausgewählte Abschnitte des Priskos und Menander Protektor: Byzantinische Diplomaten und östliche Barbaren. Übers., eingel. u. erklärt von Ernst Doblhofer. Byzantinische Geschichtsschreiber Bd. 4. Graz, Wien, Köln 1955.
  • John F. Haldon: Constantine Porphyrogenitus three treatises on imperial military expeditions. Wien 1990, ISBN 3-7001-1778-7.
  • Albert Vogt: Le Livre des Cérémonies. Texte établi et trad. par Albert Vogt. Les Belles Lettres, Paris 1967 (Collection Byzantine).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]