Jonas V Paleologas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas V Paleologas
Paleologų dinastija
Gimė 1332 m. birželio 18 d.
Mirė 1391 m. vasario 16 d.
Konstantinopolis
Tėvas Andronikas III Paleologas
Motina Ana Savojietė
Vaikai Andronikas IV Paleologas
Manuilas II Paleologas
Bizantijos imperatorius
Valdė 1341-1376, 1379–1390 ir 1390–1391 m.
Pirmtakas Andronikas III Paleologas
Andronikas IV Paleologas
Jonas VII Paleologas
Įpėdinis Andronikas IV Paleologas
Jonas VII Paleologas
Manuilas II Paleologas
Vikiteka Jonas V Paleologas

Jonas V Paleologas (gr. Ίωάννης Ε' Παλαιολόγος, Iōannēs V Palaiologos, 1332 m. birželio 18 d. – 1391 m. vasario 16 d.) buvo Bizantijos imperatoriaus Androniko III Paleologo ir Anos Savojietės sūnus. Jis tapo imperatoriumi po tėvo mirties 1341 m.,[1] tada jam buvo 9 metai.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bizantijos imperija 1355 metais

Jonas VI Kantakuzinas, tėvo draugas, tapo regentu ir antruoju imperatoriumi (13471354 m.) po pilietinio karo 13421347 m. dėl regentystės prieš Jono motiną Aną Savojietę, patriarchą Joną XIV Kaleką ir didįjį kunigaikštį Aleksijų Apokauką. Po kovos su Jonu Kantakuzinu, Jonas V tapo vieninteliu imperatoriumi 1354 m. Ana Savojietė užstatė Bizantijos karūnos brangenybes už 30 tūkst Venecijos dukatų. Per jo ilgą valdymą vis labiau menko imperatoriaus valdžia. Jam valdant Osmanų imperija, vadovaujama sultono sūnaus Suleimano Pašos, užėmė Adrianopolį ir Filipolį bei privertė imperatorių sumokėti duoklę. Kai turkai užėmė Galipolį ir kėlė grėsmę Konstantinopoliui, Jonas V kreipėsi pagalbos į Vakarus ir mainais žadėjo panaikinti Stačiatikių ir Katalikų bažnyčių schizmą ir pripažinti Romos viršenybę. Nuskurdintas karo jis buvo sulaikytas kaip skolininkas, kai lankėsi Venecijoje 1369 m. O 1371 m. jis pripažino sultono Murado I viršenybę, be to, jis padėjo Jonui V atgauti sostą 1379 m., kai jį nuvertė sūnus Andronikas IV Paleologas 1376 m. Jo anūkas Jonas VII Paleologas nuvertė trumpam Joną V, bet pats buvo greitai pašalintas. Jono V įpėdiniu tapo Manuilas II Paleologas, o jaunesnysis sūnus Teodoras I Paleologas tapo Morėjos despotu 1383 m.

Valdymo pabaigoje, 1390 m., Jonas V liepė sustiprinti Konstantinopolio Auksinius vartus, panaudojant apleistų miesto bažnyčių marmurą. Prieš darbų baigimą Bajezidas I pagrasino, jog apakins Jono V sūnų Manuelį (kurį laikė įkaitu), jei darbai nebus atšaukti. Jonas V pakluso, bet teigiama, jog jis kentėjo nuo pažeminimo ir, pasak istorikų, mirė nuo nervinio šoko 1391 m. vasario 16 d.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonas V Paleologas vedė Eleną Katakuziną, savo bendravaldžio Joano VI dukterį. Vaikai:

  • Andronikas IV − Bizantijos imperatorius 13761379
  • Manuilas II Paleologas− Bizantijos imperatorius 13911425
  • Michailas
  • Feodoras I Paleologas − Morejos despotas
  • Irina − savo pusbrolio Chalilio, sultono Orchano ir Feodoros Kantakuzinos sūnaus žmona.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nicol, Donald M. (1996a). The Byzantine Lady: Ten Portraits, 1250-1500. Cambridge University Press. p.84