Mykolas VII Dukas Parapinakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas VII Dukas Parapinakas
NomismaMikaelVIIDoukas.jpg
Dukų dinastija
Gimė: 1059 m.
Konstantinopolis
Mirė: 1090 m.
Konstantinopolis
Tėvas: Konstantinas X Dukas
Motina: Eudokija Makrembolitisa
Sutuoktinis(-ė): Marija Alanietė
Vaikai:

Konstantinas

Bizantijos imperatorius
Valdė: 1071 m. - 1078 m. (~7 metai)
Pirmtakas: Konstantinas X
Įpėdinis: Nikiforas III Botaniatas
Commons-logo.svg Vikiteka: Mykolas VII Dukas ParapinakasVikiteka
Bizantijos imperija 1076 metais

Mykolas VII Dukas Parapinakas (gr. Μιχαὴλ Ζ' Δούκας Παραπινάκης, 1059 m. Konstantinopolis – 1090 m. Konstantinopolis) – Bizantijos imperatorius 10711078 m. Jo valdymo laikotarpiu Bizantijos Anatolijoje įsitvirtino seldžiukai.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Dukų dinastijos, imperatoriaus Konstantino X Duko ir Eudokijos Makrembolitisos vyriausias sūnus. Mažametystės laikotarpiu imperatoriaus titulą turėjo kartu su broliais Androniku ir Konstantinu. Mirus tėvui 10681071 m. regentais buvo jo motina ir jos naujasis vyras karvedys Romanas Diogenas (nuo 1068 m. imperatorius bendravaldis Romanas IV Diogenas). 1071 m. Manzikerto mūšyje Romanui IV patekus į tiurkų seldžiukų nelaisvę jis paskelbtas vieninteliu imperatoriumi.

Labiau domėjosi mokslais, mažiau kariuomene, kuri dėl lėšų stygiaus susilpnėjo; Bizantija 1071 m. prarado Barį – paskutinę valdą Italijoje. Normanams pabandžius Mažojoje Azijoje įkurti savarankišką karalystę Bizantija kreipėsi pagalbos į tiurkus seldžiukus, kurie tuo naudodamiesi įsitvirtino Mažojoje Azijoje. Dėl šių nesėkmių ir ūkio sunkumų kilus nepasitenkinimui 1078 m. Balkanuose ir Anatolijoje sukilo kariuomenė. Vienas sukilusių karvedžių Nikeforas Botaniatas, remiamas tiurkų seldžiukų, nužygiavo į Konstantinopolį. Mykolas VII atsistatydino ir pasitraukė į Konstantinopolio Studiono vienuolyną.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mykolas VII Dukas Parapinakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 93 psl.