Jadžurveda
Hinduizmas |
|---|
 |
|
Praktikos
|
|
Filosofai
|
|
Kitos temos
|
|
Jadžurveda (skr. यजुर्वेद = yajurveda, iš yajus šventoji seka ir veda išmintis) – trečioji iš keturių hinduizmo šventraščių – vedų. Ši veda, kaip manoma, susiformavo tarp 1400–1000 m. pr. m. e. Jadžurveda skirta išskirtinai šriauta (somos aukojimo) ritualams. Ji susideda iš anksto nustatytų ritualinių veiksmų visumos, kuriuose vyrauja mantros, o jos buvo reikalingos, tam kad būtų galima atlikti religines aukojimo apeigas vedinio laikotarpio metu. Jos pagrindą sudaro jadžusai – aukojimo formulės, tariamos ritualo metu ir be ritualo sunkiai suprantamos. Jadžurvedos ritualų centre – aukojimas. Išsiskiria leksiškai beprasmių, grynai fonetinių formulių (pvz., om, hrim ir kt.) naudojimo gausa. Daug mantrų skirta Rudrai ir Pradžiapačiui.
Jadžurveda skiriama į 2 skirtingas dalis, kurios turi keletą išlikusių redakcijų:
- Baltoji (šiukla) Jadžurveda (tik mantros ir jadžusai): Vajasaneyi Madhyandina (1975 posmai), Vajasaneyi Kanva (2086 posmai);
- Juodoji (krišna) Jadžurveda (su komentarais): Taittirīya saṃhitā, Maitrayani saṃhitā, Caraka-Kaṭha saṃhitā, Kapiṣṭhala-Kaṭha saṃhitā.
Juodąją Jadžurvedą sudarantys komentarai įeina į Šatapatha Brahmaną. Nuo jos indų kultūroje prasideda šventraščių komentavimo tradicija.
|
|||||||||||||||||||||||||||||
