Inocentas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Inocentas II
lot. Innocentius II
164-asis Popiežius
B Innozenz II.jpg
Gimimo vardas: it. Gregorio Papareschi
Gimė: nežinoma
Roma, Italija
Mirė: 1143 m. rugsėjo 24 d.
Palaidotas: Roma
Tautybė: italas
Emblem of the Papacy SE.svg
164-asis Popiežius
Išrinktas: 1130 m. vasario 14 d.
Baigė: 1143 m. rugsėjo 24 d.
Pirmtakas: Honorijus II
Įpėdinis: Celestinas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Inocentas IIVikiteka

Inocentas II (lot. Innocentius II, tikrasis vardas Gregorio Papareschi, mirė 1143 m. rugsėjo 24 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1130 m. vasario 14 d. iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė didikų Gvidonių šeimoje. Jaunystėje Laterano bazilikos kanauninkas. Benediktinas, Šv. Praksedos vienuolyno abatas. Nuo 1116 m. kardinolas diakonas.

Popiežiumi išrinktas Vokietijos karaliaus pastangomis. Daugumai kardinolų išrinkus antipopiežių Anakletą II įvyko schizma, organizacinis Bažnyčios skilimas. Inocentą II pripažino Prancūzija ir Anglija, Anakletą II – Sicilija. Inocentas II buvo priverstas pasitraukti į Prancūziją. 1133 m. Vokietijos karaliaus Lotaro III padedamas trumpam sugrįžo į Romą, karūnavo Lotarą III Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Imperatoriui išvykus Anakleto II šalininkai jį išvarė į Pizą. Siekdamas panaikinti schizmą 1136-1137 Inocentas II surengė imperatoriaus žygį prieš Sicilijos karalių Rudžerą II. Po Anakleto II mirties jis 1139 m. sušaukė Laterano II susirinkimą, kuriame galutinai panaikino schizmą, nustatė dvasininko asmens neliečiamybės principą. Bule Omne datum optimum 1139 m. įsteigė tamplierių ordiną.[1] Jo pradėtus katalikiškosios doktrinos įtvirtinimo darbus tęsė Pjeras Abeliaras ir Arnoldas Brešietis.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Honorijus II
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Inocentas II

1130-1143
Įpėdinis
Popiežius
Celestinas II

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Valdas Kužulis. Inocentas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 145 psl.